Gripas – sezoninė virusinė liga. Laikotarpis nuo viruso patekimo į organizmą iki susirgimo – 2–3 dienos, vėliau 3–5 dienas reiškiasi simptomai. Lengva gripo forma prasideda karščiavimu, atsiranda galvos skausmai, gelia kojų sąnarius, strėnas, laužo kaulus. Negana to, kad jaučiame šiuos ligos simptomus, gripas dažnai komplikuojasi plaučių, inkstų, kepenų, smegenų dangalų uždegimu. Viruso, sukeliančio gripą, neįveikia antibiotikai. Kol kas skiepai yra vienintelė efektyvi priemonė, galinti apsaugoti mus nuo gripo.
Gripas labiau pavojingas sveikatai nei peršalimas. Lengvą peršalima sukelia skirtingas ligos sukėlėjas nei gripą. Tačiau gripas gali sukelti rimtesnių sveikatos problemų, neretai įvairių komplikacijų, net mirtį.
Kadangi paprasčiausias būdas išvengti gripo ir ypač jo sukeliamų komplikacijų – pasiskiepyti. Kol kas skiepai – vienintelė efektyvi priemonė, apsauganti nuo gripo.
Šiuolaikinių skiepų nuo gripo efektyvumas siekia nuo 70 proc. iki 95 proc., priklauso nuo žmogaus amžiaus ir imuniteto būklės.
Kada skiepytis nuo gripo? Skiepytis reikėtų rudenį, kad žmogaus organizme iki epidemijos pradžios suspėtų susidaryti reikiamas imunitetas. Sveiko žmogaus organizmas įgauna atsparumo per dvi savaites. Ligotam, senyvam žmogui reikia daugiau laiko. Todėl patartina skiepytis spalio–lapkričio mėnesiais. Tačiau ir prasidėjus epidemijai verta pasiskiepyti.
Kaip ir skiepijant kitomis vakcinomis, gripo vakcina gali sukelti šalutines reakcijas, tokias kaip skausmas injekcijos vietoje, karščiavimas ar raumenų gėlimas. Tačiau, palyginti su gripo infekcijos sukeliamais negalavimais, pasiskiepijus šios reakcijos yra labai menkos.
Jei norite pasiskiepyti nuo gripo, kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba į skiepų kabinetą.
- senyvo amžiaus;
- sergantys lėtinėmis plaučių (astma), kvėpavimo takų, širdies – kraujagyslių, inkstų, cukriniu diabetu ir kitomis lėtinėmis ligomis;
- visi rizikos grupėms priklausančių asmenų šeimos nariai;
- nėščios moterys ir jeigu gripo sezono metu nėštumas bus 3–9 mėnesių;
- vaikai ir paaugliai. Gripo metu vaikai yra vienas iš gripo viruso taikinių. Kasmet apie 9–20 proc. vaikų, jaunesnių nei 5 metų amžiaus, gydomi nuo gripo ir su juo susijusių ligų.
- dirbantys dažnai žmonių lankomose vietose (medicinos personalas, policininkai, pardavėjai, mokymo sferų ir didelių gamyklų darbuotojai). Jų pasiskiepijimas yra ypač naudingas visuomenei, nes apsaugo nuo užsikrėtimo šia liga aukščiau išvardintų grupių atstovus;
- gyventojai, pageidaujantys sumažinti riziką susirgti gripu, pavyzdžiui, namuose ar darbe labai užsiėmę žmonės (moksleiviai, studentai ar dirbantys), negalintys ilgesniam laikui dėl ligos atsiraukti nuo veiklos.
Viena mama pasakojo: „Visa šeima susirgome gripu. Tačiau gripas labiausiai paveikė mano dukrą. Ji buvo stropi, gabi moksleivė, nenorėjo praleisti pamokų, todėl net kosėdama ir turėdama temperatūros ėjo į mokyklą. Vieną vakarą pamačiau, kad dukra visiškai nesikelia iš lovos, visa degė nuo aukštos temperatūros. Greitai nuvežiau į ligoninę. Medikai konstatavo abipusį plaučių uždegimą. Jį vargais negalais pavyko pristabdyti, tačiau prasidėjo bronchitas, vėliau sutriko inkstų veikla... Dukra neišgyveno“.
Skiepų kabinetuose galima pasiskiepyti įvairių gamintojų vakcinomis. Gydytojai paprastai pataria žmogui, kurią pasirinkti. Dažnas jų rekomenduoja skiepytis belgiška gripo vakcina. Kodėl? Dažniausiai minimi tokie belgiškosios vakcinos privalumai.
· Patirtis, kelianti pasitikėjimąBelgiška gripo vakcina buvo paskiepyti daugiau nei 100 milijonų žmonių įvairiose pasaulio šalyse. Ir rezultatai kasmet atitiko arba viršijo Pasaulio Sveikatos Organizacijos ( PSO ) rekomendacijas ir ES standartus.
Lietuvoje registruota nuo 1996 metų.
· Veiksmingumas
Belgiška gripo vakcina suteikia patikimą apsaugą visų amžiaus grupių žmonėms. Jos efektyvumas siekia 98 proc. Vakcina apsaugo ir nuo sezono metu pakitusių gripo viruso tipų. Kasmet vakcinos sudėtis keičiama pagal PSO rekomendacijas naujam sezonui, taigi vakcina apsaugo nuo būtent tų metų gripo sukėlėjų.
· Greita ir ilgalaikė apsauga
Belgiška gripo vakcina sukelia greitą imuninę reakciją – suaugusiems imuninė apsauga susidaro jau po 7 dienų, o optimalus imunitetas įgyjamas per 2–3 savaites nuo paskiepijimo. Apsauga išlieka visą gripo sezoną.
· Kokybė ir saugumas
Belgiška gripo vakcina yra viena gryniausių gripo vakcinų Europoje dėl mažo ovalbumino (tai kiaušinio albuminas, kuriame kultivuojamas virusas) kiekio – tai garantuoja vakcinos ypač mažą šalutinio poveikio tikimybę.
Gipo vakcina meta iššūkį ligai.
Netiki, kad gripo vakcina gali nugalėti?
Priimk iššūkį, pasiskiepyk!
Gripu galiu susirgti tiesiog išėjęs į lauką, kai šalta
Tiesa, kad gripu dažniausiai susergame žiemą, kada oras yra šaltas, tačiau vien išėjimas į lauką nesukelia gripo.
Gripo vakcina gali sukelti patį gripą
Šiuolaikiniai skiepai gaminami atsižvelgiant į Pasaulinės sveikatos organizacijos nustatytus gripo viruso tipus. Skiepai nuo gripo gaminami taikant pažangiausias technologijas, gripo viruso juose nėra – paliekamos tik viruso dalelės, stimuliuojančios žmogaus imunitetą. Taigi skiepai negali sukelti ligos.
Vakcina neapsaugo 100 proc., taigi skiepytis neverta!
Skiepijimas gripo vakcina apsaugo apie 70–80 proc. sveikus žmones kiekvienais metais, kai vakcinoje esantys štamai sutampa su vyraujančiais aplinkoje – o šis atitikimas matomas jau daugelį metų. Beveik visi žmonės, kurie skiepijasi, nesuserga gripu. Jeigu vis dėlto susirgtum, greičiausiai kitu štamu nei buvo vakcinoje arba labai lengva ligos forma. Tačiau liga būtų daug sunkesnė, jeigu visai nepasiskiepytume.
Gripas nėra pavojinga liga
Kai kuriems žmonėms gripas gali būti labai pavojinga, ypač dėl sukeliamų sunkių komplikacijų, tokių kaip bronchitas, plaučių uždegimas. Liga gali būti pavojinga gyvybei. Neretai ja tenka gydyti ligoninėje. Ypač rekomenduojama skiepyti sezonine gripo vakcina vaikus, vyresnius žmones ar lėtinėmis ligomis sergančius asmenis.
Praėjusiais metais pasiskiepijau nuo gripo, todėl ir šiais metais juo nesusirgsiu
Gripo virusas kinta kiekvienais metais, taigi praėjusių metų gripo vakcina neapsaugos nuo gripo infekcijos šiais metais. Skiepytis reikia kasmet tam sezonui pagaminta vakcina.
Gripą galiu išgydyti antibiotikais
Antibiotikai veiksmingai išgydo tik bakterijų, bet ne virusų, tokių kaip gripas, sukeliamas ligas.
▪ Kasmet Lietuvoje gripu suserga vidutiniškai 100 000 žmonių, didelių epidemijų metu – 5–30 proc. gyventojų.
▪ Gripas itin pavojingas dėl savo komplikacijų, dažniausia jų – plaučių uždegimas. Nuo jo neretai ir mirštama. Kiekvieną sezoną Lietuvoje registruojami 1–4 mirčių nuo gripo atvejai.
▪ Skiepijimasis nuo gripo saugo sveikatą ir sumažina:
– 25 proc. suaugusiųjų sergamumą kvėpavimo takų ligomis,
– 44 proc. vizitų pas gydytojus skaičių,
– 88 proc. skiriamų vaikams antibiotikų,
– 50 proc. senyvo amžiaus žmonių mirštamumą,
– 39 proc. jų hospitalizaciją dėl gripo ir plaučių uždegimo.
▪ Gripo epidemijų metu vaikai yra vienas iš gripo viruso taikinių. Kasmet, apie 9–20 proc. vaikų, jaunesnių nei 5 m. amžiaus, gydomi nuo gripo ir su gripu susijusių ligų.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę