Ar sveiki Lietuvos vaikai?

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vadovo prof. habil. dr. ALGIMANTO RAUGALĖS kabinete pirmiausia į akis krenta ant stalo padėta įspūdingo dydžio (netoli 900 puslapių), naujausia profesoriaus knyga „Klinikinė pediatrijos farmakologija ir farmakoterapija“, kurioje pateikiami naujausi duomenys apie vaikams skirtus vaistus, jų dozavimą, vaistų vartojimo pediatrijoje būdus. Prof. Algimantas Raugalė, dalindamasis ilgamete klinikine patirtimi ir statistikos duomenimis, gali mus nudžiuginti tik kūdikių mirtingumo rodikliais, tačiau vaikų sergamumas išlieka dar labai didelis.
 

Vaikų sergamumas Lietuvoje išlieka labai didelis


Kūdikių mirtingumo rodiklis – tai visos medicinos sistemos svarbiausias rodiklis bei šalies kultūros ir civilizacijos žymuo. 2003 metais kūdikių mirtingumo rodiklis Lietuvoje sudarė tik 6,75 mirusių kūdikių iš 1000 gyvų gimusiųjų (1992 m. – 16,4; 2001 m. – 7,82; 2002 m. – 7,86). 2003 metais kūdikių mirtingumo rodikliai Lietuvoje yra geresni, palyginti su kūdikių mirtingumu JAV. „Mes tuo galime didžiuotis, nes artėjame prie labiausiai išsivysčiusių Europos valstybių“, – teigia profesorius A. Raugalė. Tačiau vaikų sergamumas Lietuvoje ne tik išlieka labai didelis, bet kiekvienais metais sergančių vaikų skaičius didėja.
Didėja suaugusiųjų ir vaikų sergamumas kvėpavimo organų ligomis. Kvėpavimo ligomis serga pusė registruojamų vaikų. Ypač padidėjęs vaikų sergamumas bronchų astma.
Antrąją vietą iš ligų, kuriomis dažniausiai serga vaikai Lietuvoje, užima virškinamosios sistemos ligos.
Trečiojoje vietoje – infekcinės ligos. Tuberkuliozė šiandien viena iš grėsmingiausių, plačiai pasaulyje paplitusių infekcinių ligų, tai neaplenkia ir mūsų šalies. Didėja vaikų sergamumas tuberkulioze. Jei 1991 m. tuberkulioze sirgo 9 vaikai iš 100 tūkst., tai šiuo metu – 17–19 vaikų iš 100 tūkst. suserga tuberkulioze. Šios infekcinės ligos paplitimą lemia daugybė veiksnių, tačiau bene svarbiausi iš jų – nepakankama besigydančių ligonių kontrolė bei priverstinio gydymo nebuvimas.
Ketvirtoje vietoje – traumos ir apsinuodijimai. Analizuojant traumas Šiaulių bendrojo lavinimo mokyklose, kur 2000–2002 metais buvo vykdoma traumų prevencijos programa, pastebimos mokinių iki 14 metų amžiaus mokyklinių traumų sumažėjimo tendencijos: 2000 metais traumatizmas buvo 5,12 / 1000-čiui vaikų, 2001 metais – 4,91, 2002 metais – 4,24.
Reikėtų išskirti, kad tarp Lietuvos vaikų ypač paplitusi mažakraujystė. Šiaulių krašte buvo atliktas tyrimas, kurio rezultatai rodo, jog net 30 procentų kūdikių serga mažakraujyste. Todėl, pasak, profesoriaus A. Raugalės, turi būti skiriama daugiau dėmesio geležies stokos profilaktikai, diagnostikai, gydymui, vaikų visavertei mitybai, geležies preparatų vartojimui.
Lietuvos vaikų dantys yra pažeisti, tad ir odontologijos srityje puikiais rodikliais negalime pasidžiaugti. Įvairiuose Lietuvos regionuose atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad net 60–97 proc. 12 metų vaikų dantys ir net 77 – 99 proc. 15 metų vaikų dantys pažeisti karieso.
Vis dar negalime itin pasidžiaugti ir Lietuvos vaikų psichine sveikata. Vaikų ir paauglių savižudybių rizika yra didelė. Psichotropinių ir narkotinių medžiagų vartojimas tarp paauglių išlieka taip pat didelis. Vilniaus bendrojo lavinimo mokyklose narkotikų išbandė ar juos nereguliariai vartojo 2–3 proc. moksleivių ir net 50 procentų moksleivių žino vietų, kur galima įsigyti narkotinių medžiagų.


 

Moksleiviai nepasižymi puikia sveikata


Kasmet daugėja moksleivių, kuriems nustatoma regos, virškinamojo trakto sutrikimų, ypač neramina mažas moksleivių fizinis aktyvumas. Profesoriaus A. Raugalės teigimu, tokiam vaikų sveikatos blogėjimui įtakos turi mažas fizinis aktyvumas, mokyklose pažeidžiamos mikroklimato sąlygos – vaikų ūgiui nepritaikyti mokykliniai stalai bei kėdės, prastas apšvietimas.
Net 13 proc. moksleivių sėdi nepritaikytuose pagal ūgį suoluose, todėl nereikia stebėtis, kad vaikų laikysenos sutrikimų skaičius išaugo. Jei 1992 metais iš 1000 patikrintų moksleivių buvo 44 laikysenos sutrikimai, tai 2007 metais skaičius išaugo iki 107 iš 1000 patikrintų moksleivių.
Smarkiai padaugėjo stuburo iškrypimo atvejų – nuo 1992 metų iki 2002 metų sergančių moksleivių skaičius padidėjo nuo 13 iki 31 iš 1000 patikrintų vaikų.
Pastaruoju metu akivaizdžiai daugėja ne tik vyresnio amžiaus moksleivių, bet ir ikimokyklinukų, turinčių regos sutrikimų, skaičius. Jei 1992 metais iš 1000 patikrintų moksleivių 105 buvo regos sutrikimų, tai 2002 metais – jau 174. Nuo 1992 metų iki 2002 metų virškinamojo trakto ligomis sergančių moksleivių skaičius padidėjo nuo 26 iki 36 iš 1000 patikrintų vaikų.
 

Vaikų sergamumo priežastis geriausiai atskleidžia PSO duomenys


„Vaikų mirtingumo ir sergamumo priežastys yra įvairios, todėl išskiriant priežastis reikėtų atskirai kalbėti apie tam tikrą ligą“, – teigia profesorius A. Raugalė. PSO (Pasaulinės sveikatos organizacijos) duomenimis, žmogaus sveikata 50 proc. priklauso nuo gyvenimo būdo, 20 proc. – nuo aplinkos užterštumo, 20 proc. – nuo paveldimumo ir tik 10 proc. nuo sveikatos apsaugos sistemos lygio. Vadinasi, vien sveikatos apsaugos sistema vaikų sergamumo rodiklių pagerinti negali, turi būti atsižvelgta ir į kitus veiksnius.
 

Vaikų sveikatos profilaktika


Skiepai yra viena veiksmingiausių priemonių vaikų mirtingumui ir sergamumui mažinti. Daugelis tėvų priešinasi vakcinacijai, tačiau reikia pabrėžti, kad tai yra veiksmingiausia ir naudingiausia priemonė visuomenės sveikatai palaikyti.
Antra – visavertė vaikų mityba, grynas oras, grūdinimas, imuninės sistemos stiprinimas vitaminais. Liaudies medicinoje taip pat daug efektyvių gydymo metodų. Tačiau reikia pažymėti, kad liaudies medicinos ir homeopatijos metodais reiktų gydyti tokias ligas, kurios nepavojingos vaiko gyvybei.
Kad mūsų vaikai augtų sveikesni, reikalinga ir švietėjiška veikla. Daugelis tėvų dėl informacijos stokos laiku nesikreipia į gydytojus arba stengiasi vaikus gydyti savais metodais.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai