){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
- peršalimo ligos;
- svetimkūnis;
- ryklės trauma;
- pūlinys gerklėje;
- tonzilitas;
- kraujo ligos;
- kitos.
Norint sėkmingiau kovoti su gerklės skausmu, reikia žinoti esminius principus, kurie padės atpažinti paprastesnes ligas.
Pavyzdžiui, gerklės skausmą, atsirandantį ar sustiprėjantį ryjant, dažniausiai sukelia ryklės ligos.
Jei ryjant gerklės skausmas nesikeičia, galima įtarti, kad jis tarsi atspindi kitoje vietoje esančią ligą, pavyzdžiui, tokį skausmą gali imituoti kaklinės dalies osteochondrozė. Kad ir kaip būtų, LOR gydytojas turėtų apžiūrėti ryklę, gerklas, balso plyšį ir įsitikinti, kad šioje srityje tikrai nėra jokios patologijos.
Gerklę gali skaudėti be galo įvairiai. Tai gali būti aštrus, pjaunantis, duriantis ar, priešingai, bukas, maudžiantis skausmas, o gal iš viso tik perštėjimas ar sausumo pojūtis.
Gali varginti viršutinės dalies, vidurinės ar apačios skausmas, abiejų pusių ar tik vienos pusės.
Laikas, kai vargina skausmas, taip pat gali būti skirtingas: tik rytais arba tik vakarais, o gal visą dieną. Nustatyti tikrąją gerklės skausmo priežastį gali tik gydytojas specialistas. Todėl savarankiškai patariama gydyti tik paprasčiausius skausmus, pavyzdžiui, sausumo pojūtį (perštėjimą). Dėl „sausumo“ dažniausiai kyla ir skausmas. Šie pojūčiai dažniausiai sustiprėja kalbant ar iš ryto pirmųjų rijimo judesių metu. Skausmas sumažėja ar išnyksta sudrėkinus ryklės gleivinę, pavyzdžiui, atsigėrus, o kitą rytą ir vėl pasireiškia.
Svarbiausia – drėkinti. Taigi dieną dažnai gerkite šiltų skysčių, galite čiulpti gerklės skausmą malšinančių ledinukų.
Skalaukite gerklę: puikiai tiks medetkų ar ramunėlių užpilai. Naudinga vartoti propolio. Prieš miegą į nosį galite sulašinti po kelis lašus fiziologinio druskos tirpalo (0,9%), sterilaus jūros vandens. Jei neturite šių priemonių, pasigaminkite druskos tirpalą patys: 200 ml virinto vandens ištirpinkite 1 arbatinį šaukštelį druskos. Kaip ir anksčiau minėtų tirpalų, į nosį reikia sulašinti kelis šio tirpalo lašus.
Svarbu pasirūpinti ir netiesioginiu drėkinimu: drėkinkite patalpų orą, venkite kvėpuoti pro burną.
Perštėjimas, sausumo ar deginimo pojūtis, „kąsnio“ jausmas gerklėje ir skausmas, be abejo, visiems žinomi simptomai. Taip gali pasireikšti faringitas (ryklės uždegimas). Ūminį faringitą dažniausiai sukelia virusai. Tačiau tokie patys pojūčiai gali būti ir esant bakterijų sukeltam faringitui. Panašiai pasireiškia ir tonzilitas (angina).
Nemažiau pavojingas ir svetimkūnis gerklėje. Šiuo atveju skausmas pirmą kartą pasireiškia valgant. Tik aštrus svetimkūnis gali įsirėžti į gleivinę. Dažniausiai tai žuvies ašakos arba aštrios kaulų skeveldros. Ryjant kelis kartus iš eilės, gali susidaryti įspūdis, kad skausmas mažėja. Bet kokiu atveju labai svarbu atsispirti pagundai prastumti kaulą giliau ryjant, pavyzdžiui, grubų maistą (dažniausiai žmonių pasirenkamas įrankis – duona). Tokie veiksmai kartais padeda, tačiau pasislinkęs kiek toliau, kaulas gali įsmigti į stemplės gleivinę, o tai kur kas pavojingiau. Tokie veiksmai gali baigtis ir kitaip: kaulo galiukas gali įsmigti dar giliau ir nulūžti. Toks scenarijus dažniausiai baigiasi pūliniu.
Ūminis faringitas – rimta liga. O ir gerklę sergant šią liga skauda iš tikrųjų stipriai. Prieš ryjant norisi užsimerkti. Negydant, tam tikrais atvejais galimos labai nepatrauklios komplikacijos, pavyzdžiui, reumatas. Taigi skubėkite pas gydytoją. Kitos priežastys, kai būtina skubi gydytojo konsultacija:
- stiprus, ilgai trunkantis ir pasikartojantis gerklės skausmas;
- problemos, kylančios ryjant, išsižiojant, kvėpuojant;
- kartu su gerklės skausmu pasireiškiantys sąnarių, ausų skausmai arba patinimas kaklo srityje;
- kartu su gerklės skausmu pasireiškiantis bėrimas ir/ar karščiavimas daugiau nei 38 °C;
- ilgiau kaip 2 savaites trunkantis užkimimas;
- kraujo priemaiša seilėse ar skrepliuose.
Norint sėkmingiau kovoti su gerklės skausmu, reikia žinoti esminius principus, kurie padės atpažinti paprastesnes ligas.
Pavyzdžiui, gerklės skausmą, atsirandantį ar sustiprėjantį ryjant, dažniausiai sukelia ryklės ligos.
Jei ryjant gerklės skausmas nesikeičia, galima įtarti, kad jis tarsi atspindi kitoje vietoje esančią ligą, pavyzdžiui, tokį skausmą gali imituoti kaklinės dalies osteochondrozė. Kad ir kaip būtų, LOR gydytojas turėtų apžiūrėti ryklę, gerklas, balso plyšį ir įsitikinti, kad šioje srityje tikrai nėra jokios patologijos.
Gerklę gali skaudėti be galo įvairiai. Tai gali būti aštrus, pjaunantis, duriantis ar, priešingai, bukas, maudžiantis skausmas, o gal iš viso tik perštėjimas ar sausumo pojūtis.
Gali varginti viršutinės dalies, vidurinės ar apačios skausmas, abiejų pusių ar tik vienos pusės.
Laikas, kai vargina skausmas, taip pat gali būti skirtingas: tik rytais arba tik vakarais, o gal visą dieną. Nustatyti tikrąją gerklės skausmo priežastį gali tik gydytojas specialistas. Todėl savarankiškai patariama gydyti tik paprasčiausius skausmus, pavyzdžiui, sausumo pojūtį (perštėjimą). Dėl „sausumo“ dažniausiai kyla ir skausmas. Šie pojūčiai dažniausiai sustiprėja kalbant ar iš ryto pirmųjų rijimo judesių metu. Skausmas sumažėja ar išnyksta sudrėkinus ryklės gleivinę, pavyzdžiui, atsigėrus, o kitą rytą ir vėl pasireiškia.
Svarbiausia – drėkinti. Taigi dieną dažnai gerkite šiltų skysčių, galite čiulpti gerklės skausmą malšinančių ledinukų.
Skalaukite gerklę: puikiai tiks medetkų ar ramunėlių užpilai. Naudinga vartoti propolio. Prieš miegą į nosį galite sulašinti po kelis lašus fiziologinio druskos tirpalo (0,9%), sterilaus jūros vandens. Jei neturite šių priemonių, pasigaminkite druskos tirpalą patys: 200 ml virinto vandens ištirpinkite 1 arbatinį šaukštelį druskos. Kaip ir anksčiau minėtų tirpalų, į nosį reikia sulašinti kelis šio tirpalo lašus.
Svarbu pasirūpinti ir netiesioginiu drėkinimu: drėkinkite patalpų orą, venkite kvėpuoti pro burną.
Perštėjimas, sausumo ar deginimo pojūtis, „kąsnio“ jausmas gerklėje ir skausmas, be abejo, visiems žinomi simptomai. Taip gali pasireikšti faringitas (ryklės uždegimas). Ūminį faringitą dažniausiai sukelia virusai. Tačiau tokie patys pojūčiai gali būti ir esant bakterijų sukeltam faringitui. Panašiai pasireiškia ir tonzilitas (angina).
Nemažiau pavojingas ir svetimkūnis gerklėje. Šiuo atveju skausmas pirmą kartą pasireiškia valgant. Tik aštrus svetimkūnis gali įsirėžti į gleivinę. Dažniausiai tai žuvies ašakos arba aštrios kaulų skeveldros. Ryjant kelis kartus iš eilės, gali susidaryti įspūdis, kad skausmas mažėja. Bet kokiu atveju labai svarbu atsispirti pagundai prastumti kaulą giliau ryjant, pavyzdžiui, grubų maistą (dažniausiai žmonių pasirenkamas įrankis – duona). Tokie veiksmai kartais padeda, tačiau pasislinkęs kiek toliau, kaulas gali įsmigti į stemplės gleivinę, o tai kur kas pavojingiau. Tokie veiksmai gali baigtis ir kitaip: kaulo galiukas gali įsmigti dar giliau ir nulūžti. Toks scenarijus dažniausiai baigiasi pūliniu.
Ūminis faringitas – rimta liga. O ir gerklę sergant šią liga skauda iš tikrųjų stipriai. Prieš ryjant norisi užsimerkti. Negydant, tam tikrais atvejais galimos labai nepatrauklios komplikacijos, pavyzdžiui, reumatas. Taigi skubėkite pas gydytoją. Kitos priežastys, kai būtina skubi gydytojo konsultacija:
- stiprus, ilgai trunkantis ir pasikartojantis gerklės skausmas;
- problemos, kylančios ryjant, išsižiojant, kvėpuojant;
- kartu su gerklės skausmu pasireiškiantys sąnarių, ausų skausmai arba patinimas kaklo srityje;
- kartu su gerklės skausmu pasireiškiantis bėrimas ir/ar karščiavimas daugiau nei 38 °C;
- ilgiau kaip 2 savaites trunkantis užkimimas;
- kraujo priemaiša seilėse ar skrepliuose.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę