){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Jau seniausiose medicinos knygose gausu žinių apie česnakų ir svogūnų gydomąsias savybes. Valgomasis česnakas (lot. Allium sativum) turi daug angliavandenių, azotinių medžiagų, baltymų, eterinių aliejų, fitoncidų, sudarytų iš lakiųjų medžiagų, fitosferino, glikozido alijino, riebalų, vitaminų A, B, C, PP, geležies, fosforo, kalio, kalcio, natrio. Iš česnako išskirtas antibiotikas alicinas naikina bakterijas. Alicinas česnake susidaro iš alijino, blogai vandenyje tirpstančio aliejinio skysčio, turinčio specifinį kvapą. Naujausioje literatūroje nurodoma, kad valgomasis svogūnas (lot. Allium cepa) labiau už kitas daržoves pripildytas sieros. Taip pat turi daug fosforo, kalcio, įvairių kitų mineralinių medžiagų, eterinių aliejų, organinių rūgščių, vitaminų, ypač vitamino C. Šių daržovių stiprų poveikį nulemia fitoncidai – medžiaga, pasižyminti antimikrobinėmis ir grybelį veikiančiomis savybėms bei turinti antitoksinių ir regeneruojamųjų savybių. Tiek česnakas, tiek svogūnas turi baktericidinių dalelių, todėl pasitelkiami kaip dezinfekuojamoji priemonė. Antibiotiko savybėmis pasižyminčios daržovės puikiai saugo nuo peršalimo ligų.
Česnakas ir svogūnas minimas jau Biblijoje, indų šventraščiuose, senovės romėnų medicinos literatūroje. Garsusis arabų gydytojas Ibn Sina, žinomas kaip Avicena, siūlė valgyti česnaką profilaktiškai nuo visų ligų. Šių šalių žmonės jais nuo seno gydydavo infekcines ligas. Tai puiki profilaktinė priemonė nuo įvairių infekcinių ir virusinių ligų.
Sergant peršalimo ligomis, plaučių uždegimu, bronchitu, padeda česnako inhaliacijos, o taip pat su sviestu, taukais ar medumi sumaišyta česnakų tyrelė, kuria įtrinama krūtinė ar pėdos. Sergant gripu tinka pakvėpuoti trinto česnako garais, tokiu būdu į nosį pakliuvę fitoncidai gydo gripą, anginą, ūminio kvėpavimo takų katarus, pūlinius procesus, vykstančius plaučiuose, pūlingus ausies ir akių gleivinės uždegimus. Kelias minutes kramtomas česnakas užmuša visas bakterijas, esančias burnos ertmėje, taip gydydamas burnos ertmės uždegimus.
Svogūnas vartojamas nuo peršalimo ligų, kosulio, dusulio, krūtinės skausmų, ausų skausmo. Svieste kepto svogūno tyrelės arba piene virto svogūno kompresai dedami esant gerklės, kaklo skausmams, bronchitui. Šviežio svogūno tyrelė arba sultys gydo ausų uždegimus, pūliuojančias žaizdas, nušalimus. Veikia kaip žaizdų gijimą stimuliuojanti priemonė. Svogūnų gydomosios savybės labai panašios į česnakų, tik šiek tiek silpnesnės. Todėl jais dažniau gydomi vaikai, senyvo amžiaus žmonės ir tie ligoniai, kuriems nepatinka česnakų kvapas.
Liaudies medicinos atstovai mano, kad, neturint vaistų, česnakais ir svogūnais galima gydyti visas ligas, tačiau nereikėtų pamiršti, kad nuo šių daržovių atsiranda specifinis burnos ir kūno kvapas, o dideli jų kiekiai gali paskatinti virškinamojo trakto negalavimus, pykinimą ir vidurių pūtimą. Jeigu jaučiate, kad šios daržovės pernelyg dirgina skrandį, siūloma valgyti porus, kurie taip pat saugo nuo peršalimo ligų ir padeda atsikosėti sergant bronchitu.
Peršalimui gydyti
Peršalus galima išmėginti česnako įtrynimus. Reikia trupučio žąsų taukų, 1 šaukštelio sausų garstyčių miltelių ir 3–4 tarkuotų smulkia trintuve česnako skiltelių. Viską sumaišyti ir įlašinti keletą lašų mėtų nuoviro. Mišiniu įtrinti kaklą ir krūtinę, aprišti vilnoniu šaliku ar skarele. Taip pat patariama smulkiai sutarkuoti 2 skilteles česnako, sumaišyti su 2 šaukšteliais garstyčių miltelių ir trupučiu vandens. Šia mase ištepti pėdas ir būtinai užsimauti vilnones kojines. Šią procedūrą atlikti nakčiai, o rytą nuplauti kojas.
Gydomasis svogūnų pienelis skirtas mažiems vaikams bei kūdikį krūtimi maitinančioms mamoms. Jis ramina, šildo, maitina, naikina bakterijas ir padeda atsikosėti. Gydomasis pienelis skirtas tik sergantiems mažyliams, kasdien jo vartoti nerekomenduojama. Svogūno galvutė užpilama pienu ir 20 minučių pavirinama sandariai uždengtame inde. Nuoviras perkošiamas ir laikomas šaldytuve. Moteris, maitinanti kūdikį krūties pienu, gali jo gerti kiek panorėjusi. Vyresniems negu 6 mėnesių vaikams galima duoti po 1 šaukštelį 3–6 kartus per dieną. Galima pieneliu įtrinti sergančio kūdikio krūtinėlę ir kojeles.
Svogūnų vynas rekomenduojamas, norint sustiprinti imuninę sistemą. Į stiklainį suberti 200 g smulkiai supjaustytų svogūnų, pridėti 100 g medaus, įpilti pusę litro ar šiek tiek daugiau baltojo vyno, viską gerai sumaišyti, uždaryti ir palikti kelioms paroms tamsioje vietoje kambario temperatūroje. Paskui perkošti ir gerti po 3–4 šaukštelius per dieną.
Svogūnų sultys, sumaišytos per pusę su alyvų aliejumi, gydo neįsisenėjusį kosulį, tinka vaikams. Česnakų sultys dažniausiai sumaišomos su citrina, taip pat tinka kosuliui ir užkimimui gydyti.
Dėl daržovės struktūros (ratas rate) svogūnas senovės egiptiečiams simbolizavo amžiną gyvenimą. Senovės egiptiečiai tikėjo, kad svogūnas – tai „šventasis augalas“, todėl juo vaišindavo vergus, kad šie noriau dirbtų ir būtų apsaugoti nuo ligų.
Senovės graikai svogūnus naudojo olimpiečių sveikatai stiprinti: prieš varžybas sportininkai jų valgydavo, gerdavo jų sultis, trindavo jais sąnarius.
Indijoje svogūnas dar VI a. prieš mūsų erą minimas medicininiame traktate kaip puikus vaistas virškinimui, širdžiai, akims ir sąnariams gydyti.
Drąsesni buvo germanai. Jie greitai įsitikino, kad svogūnai – valgomi ir teikia drąsos, energijos, žvalumo. Girdami drąsius karius, lygindavo juos su svogūnais, ir kaip šlovės ženklą įteikdavo žydinčių svogūnų puokštę. Tai buvo brangus augalas. Kryžiaus žygių metu už kelias svogūnų galvutes kryžiuočiai išpirkdavo į nelaisvę patekusį karį.
Viduramžių riteriai, susiruošę į žygius, ant kaklo pasikabindavo ir svogūną – kaip talismaną, kad žygis būtų sėkmingas, nenužiūrėtų bloga akis, nesužeistų priešo strėlė ar kardas.
Apie česnaką kuriamos legendos. Jam priskiriamos antgamtinės savybės: manyta, kad jis apsaugo nuo vampyrų, o jaunavedžiai, vestuvių išvakarėse išgėrę česnako su pienu, yra pasirengę išgyventi bendro gyvenimo vargus ir džiaugsmus.
Kinijoje česnakas yra laikomas tarsi brangenybė tarp daržovių – garbinamas tiek dėl savo vaistinių, tiek dėl prieskoninių savybių.
Romoje česnakai buvo renkami ir naudojami nudegimams nuo saulės gydyti ir gerklės skausmui malšinti.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
na ir siaip skanus tiek cesnakas, tiek svogunas.
i sveikata!