Stuburas yra lyg kūno ašis, sudaryta iš 32–34 slankstelių. Slankstelių kūnus vieną su kitu jungia kremzlinės plokštelės, vadinamos tarpslanksteliniais diskais. Kiekvieną diską sudaro tvirtas skaidulinis žiedas, gaubiantis centre esantį drebutinės masės branduolį. Elastingi tarpslanksteliniai diskai judesio metu geba įvairiai deformuotis, todėl stuburas yra toks lankstus, ir mes galime lenktis, pasisukti į visas puses. Žmogaus stuburas turi fiziologinius išlinkimus, todėl žvelgiant iš šono yra panašus į „S“ raidę: kaklo ir juosmens srityje išlenktas į priekį (toks stuburo linkis vadinamas lordoze), krūtinės srityje – atgal (kifozė). Dėl linkių stuburas spyruokliuoja einant, bėgant, šokinėjant, – tai apsaugo galvos smegenis nuo sukrėtimų.
Kiekvienas slankstelis turi lanką. Slankstelių lankai vienas su kitu sujungti raiščių ir sudaro stuburo kanalą, kurio viduje yra nugaros smegenys. Iš nugaros smegenų pro šonines stuburo kanalo angas (tarpslankstelines angas) išeina nervų šaknelės. Kai dėl kokių nors priežasčių (stuburo iškrypimų, išvaržų, auglių) spaudžiamos šios šaknelės, atsiranda skausmas, plintantis į sėdmenis ar kojas, nugaros raumenys lyg stengdamiesi apsaugoti įsitempia, taip dar sustiprindami skausmą. Nugarą skaudėti gali dėl raumenų ar raiščių patempimo, uždegiminių sąnarių ligų, osteoporozinių slankstelių lūžių „išretėjus kaulams“ ar fibromialgijos (neaiškios priežasties liga, kuriai būdingi įvairių raumenų grupių skausmai bei nuovargis).
Nugarai pakenkti galima įvairiai. Netaisyklinga laikysena – banaliausia iš priežasčių. Ilgai sėdint, dirbant susilenkus taip, kad išnyksta normalūs stuburo išlinkimai, ilgainiui nugara „suplokštėja“, taip pat, išsivysčius stuburo deformacijoms į šonus, nugaros raiščiai tempiami, to užtenka skausmui atsirasti.
Kita svarbi priežastis – tarpslankstelinių diskų dėvėjimasis. Žmogui senstant tai vyksta natūraliai, nes mažėja disko elastingumas. Netaisyklinga laikysena, antsvoris, raumenų netreniruotumas šį procesą spartina. Dėvintis diskams, silpnėja skaidulinis žiedas, jame atsiranda įtrūkimų, branduolys tokį diską gali išgaubti arba prasiveržti pro jį (susidaro išvarža).
Norint išsaugoti stuburą sveiką, svarbu kuo mažesnio krūvio (t.y. kūno masė) bei taisyklinga laikysena, išlaikanti fiziologinius stuburo linkius.
Būtina mankštintis, stiprinant nugaros ir pilvo raumenis, ir išmokti bei įprasti nuolat taisyklingai sėdėti, eiti, dirbti, net gulėti.
Kai darbas sėdimas
Visą dieną išsėdėti tiesiai praktiškai neįmanoma. Būtina reguliariai daryti pertraukėles ir šiek tiek pajudėti.
Atsistokite, uždėkite rankas ant nugaros juosmens srityje, neskubėdami kelis kartus kiek galite atsilenkite, taip pabūkite 1–2 sek., tada vėl išsitieskite.
Tokios pertraukėlės būtinos ir ilgai dirbant pasilenkus, nešiojant sunkius daiktus.
Taisyklingai sėdėti lengviau, kai darbo vieta patogiai įrengta:
stalas bei kėdės sėdynė tinkamo aukščio,
kėdės atrama tokia, kad atitinka natūralius nugaros išlinkimus,
keliai sėdint yra aukščiau šlaunų lygio,
kojas galima užsikelti ant specialaus pakojo.
Kai tenka sunkiai nešti, kelti ar ilgai stovėti
Daiktus nešti visada geriau abiem rankomis.
Kelti būtina išlaikant natūralius stuburo išlinkimus, o, jei stuburą skauda, apskritai vengti tai daryti.
Jei tenka ilgai stovėti, visada geriau pasinaudoti atrama.
Krūvis stuburui mažesnis ir vieną koją užkėlus ant laiptelio.
Gulint, jei nugara pavargus nuo netaisyklingos padėties, galima naudoti nugaros ritinėlį. Susisukite jį iš rankšluosčio apie 7–8 cm. storio ir tokio ilgio, kad užtektų apvynioti aplink liemenį, apsirišę diržo vietoje, patikimai susekite. Tokį ritinėlį naudokite tik tuo atveju, jei taip miegoti jums patogu.
Raumenis stiprinanti mankšta
Stuburui tinka nugaros raumenis stiprinantys ir tempimo pratimai.
Prieš mankštą nepamirškite apšilti.
Pradėjus mankštintis skausmas gali kiek sustiprėti, vėliau jis mažėja. Be abejo, persistengiant ar netaisyklingai mankštinantis galima sau pakenkti.
Pastebėta, kad taisyklingai atliekant mankštą skausmas centralizuojasi, t.y. jei iki tol skaudėjo koją, o, pradėjus mankštintis, skausmas pradėjo kilti aukštyn link stuburo, tai yra geras ženklas, ir po kelių dienų skausmas turėtų išnykti.
Daliniai atsilenkimai. Atsigulkite ant nugaros sulenktais keliais, pėdas tvirtai pastatę ant žemės. Uždėję rankas ant krūtinės lėtai pakelkite galvą ir pečius (bet ne liemenį). Pakartokite 10–20 kartų.
Tilteliai. Gulėdami ant grindų sulenktais keliais ir rankas laikydami šonuose, lėtai kelkite nugarą ir šlaunis aukštyn, palaikykite 2–5 sek., po to lėtai nuleiskite ant žemės. Pakartokite 5–15 kartų.
Slydimai siena. Stovėdami nugara prigludę prie sienos kiek praskėstomis kojomis slyskite siena žemyn į pusiau sėdimą padėtį, taip pabūkite kiek galite, grįžkite į pradinę padėtį. Pakartokite 5 kartus.
Vėliau atliekamų pratimų skaičių ir trukmę didinkite.
Po pratimų leiskite nugaros raumenims atsipalaiduoti: atsigulkite ant grindų padėję pagalvėlę po keliais ir pagulėkite.
Blogai pasijutę, nustokite mankštintis ir pailsėkite.
Sportuodami lengviau išlaikysite kūno masę, atsikratysite antsvorio, taip pagelbėdami stuburui.
Stuburas mažiausiai apkraunamas plaukiojant, važinėjant dviračiu, slidinėjant lygia vietove, todėl tuo galima užsiimti net kai skauda nugarą.
Nugarai labiausiai kenkia: tenisas ir badmintonas, irklavimas, šuoliai nuo tramplyno, buriavimas, kalnų dviračiai ir slidinėjimas.
Priemonė, palengvinanti skausmą, gali būti ir šaltis (tik atsiradus skausmui) ar šiluma (skaudant nugarą kurį laiką).
Paprastai nugaros skausmas gydomas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo.
Dažniausiai skiriami diklofenakas, ibuprofenas, ketoprofenas, meloksikamas.
Norint greitai numalšinti skausmą, patartina vartoti gelį, kurio sudėtyje yra ne tik ibubrofeno, bet ir mentolio. Mat mentolis papildo ir sustiprina ibuprofeno veikimą, ir skausmas veiksmingai numalšinamas kur kas greičiau ir ilgam. Tokie preparatai (pvz., Deep Relief) vaistinėse parduodami be recepto.
Kadangi nugaros skausmą stiprina raumenų įsitempimas, spazmas, kartais gydoma ir raumenis atpalaiduojančiais vaistais. Kaip papildomi vaistai tinka B grupės vitaminai didelėmis dozėmis, malšinantys skausmą.
Kas dar gali padėti
Jei turite antsvorio, pasitarkite su dietologu, kaip jo atsikratyti.
Kineziterapeutas jus išmokys taisyklingai mankštintis.
Palengvinti skausmą gali fizioterapinės procedūros.
Akupunktūra, masažas, manualinė terapija – puikūs metodai, palengvinantys skausmą ir atpalaiduojantys raumenis, bet juos turi atlikti geri specialistai.
Kartais, pvz., esant stuburo išvaržai, tenka operuoti.
Jei skausmas nepakenčiamas, gali prireikti medikamentinės blokados – būdo, kai šalia skaudamo nervo suleidžiama vaistų, kurie nutraukia impulso sklidimą, ir skausmas nebejaučiamas.
Proloterapija – paradoksalus metodas: į tam tikrus nugaros taškus leidžiama erzinamųjų medžiagų.
Žirafos kakle yra tiek pat slankstelių, kiek ir žmogaus, – 7, o apuoko – dvigubai daugiau – 14.
Stuburo skausmas gali būti pavojingas
Jei nugarą pradėjo skaudėti po traumos, jis yra itin stiprus, plinta į kojas, nutirpo kojos ar kirkšnių sritis, nemažėja 2–3 savaites, patartina kreiptis į gydytoją, kad atliktų reikalingus tyrimus ir parinktų gydymo būdą.
Kiekvienas slankstelis turi lanką. Slankstelių lankai vienas su kitu sujungti raiščių ir sudaro stuburo kanalą, kurio viduje yra nugaros smegenys. Iš nugaros smegenų pro šonines stuburo kanalo angas (tarpslankstelines angas) išeina nervų šaknelės. Kai dėl kokių nors priežasčių (stuburo iškrypimų, išvaržų, auglių) spaudžiamos šios šaknelės, atsiranda skausmas, plintantis į sėdmenis ar kojas, nugaros raumenys lyg stengdamiesi apsaugoti įsitempia, taip dar sustiprindami skausmą. Nugarą skaudėti gali dėl raumenų ar raiščių patempimo, uždegiminių sąnarių ligų, osteoporozinių slankstelių lūžių „išretėjus kaulams“ ar fibromialgijos (neaiškios priežasties liga, kuriai būdingi įvairių raumenų grupių skausmai bei nuovargis).
Nugarai pakenkti galima įvairiai. Netaisyklinga laikysena – banaliausia iš priežasčių. Ilgai sėdint, dirbant susilenkus taip, kad išnyksta normalūs stuburo išlinkimai, ilgainiui nugara „suplokštėja“, taip pat, išsivysčius stuburo deformacijoms į šonus, nugaros raiščiai tempiami, to užtenka skausmui atsirasti.
Kita svarbi priežastis – tarpslankstelinių diskų dėvėjimasis. Žmogui senstant tai vyksta natūraliai, nes mažėja disko elastingumas. Netaisyklinga laikysena, antsvoris, raumenų netreniruotumas šį procesą spartina. Dėvintis diskams, silpnėja skaidulinis žiedas, jame atsiranda įtrūkimų, branduolys tokį diską gali išgaubti arba prasiveržti pro jį (susidaro išvarža).
Norint išsaugoti stuburą sveiką, svarbu kuo mažesnio krūvio (t.y. kūno masė) bei taisyklinga laikysena, išlaikanti fiziologinius stuburo linkius.
Būtina mankštintis, stiprinant nugaros ir pilvo raumenis, ir išmokti bei įprasti nuolat taisyklingai sėdėti, eiti, dirbti, net gulėti.
Kai darbas sėdimas
Visą dieną išsėdėti tiesiai praktiškai neįmanoma. Būtina reguliariai daryti pertraukėles ir šiek tiek pajudėti.
Atsistokite, uždėkite rankas ant nugaros juosmens srityje, neskubėdami kelis kartus kiek galite atsilenkite, taip pabūkite 1–2 sek., tada vėl išsitieskite.
Tokios pertraukėlės būtinos ir ilgai dirbant pasilenkus, nešiojant sunkius daiktus.
Taisyklingai sėdėti lengviau, kai darbo vieta patogiai įrengta:
stalas bei kėdės sėdynė tinkamo aukščio,
kėdės atrama tokia, kad atitinka natūralius nugaros išlinkimus,
keliai sėdint yra aukščiau šlaunų lygio,
kojas galima užsikelti ant specialaus pakojo.
Kai tenka sunkiai nešti, kelti ar ilgai stovėti
Daiktus nešti visada geriau abiem rankomis.
Kelti būtina išlaikant natūralius stuburo išlinkimus, o, jei stuburą skauda, apskritai vengti tai daryti.
Jei tenka ilgai stovėti, visada geriau pasinaudoti atrama.
Krūvis stuburui mažesnis ir vieną koją užkėlus ant laiptelio.
Gulint, jei nugara pavargus nuo netaisyklingos padėties, galima naudoti nugaros ritinėlį. Susisukite jį iš rankšluosčio apie 7–8 cm. storio ir tokio ilgio, kad užtektų apvynioti aplink liemenį, apsirišę diržo vietoje, patikimai susekite. Tokį ritinėlį naudokite tik tuo atveju, jei taip miegoti jums patogu.
Raumenis stiprinanti mankšta
Stuburui tinka nugaros raumenis stiprinantys ir tempimo pratimai.
Prieš mankštą nepamirškite apšilti.
Pradėjus mankštintis skausmas gali kiek sustiprėti, vėliau jis mažėja. Be abejo, persistengiant ar netaisyklingai mankštinantis galima sau pakenkti.
Pastebėta, kad taisyklingai atliekant mankštą skausmas centralizuojasi, t.y. jei iki tol skaudėjo koją, o, pradėjus mankštintis, skausmas pradėjo kilti aukštyn link stuburo, tai yra geras ženklas, ir po kelių dienų skausmas turėtų išnykti.
Daliniai atsilenkimai. Atsigulkite ant nugaros sulenktais keliais, pėdas tvirtai pastatę ant žemės. Uždėję rankas ant krūtinės lėtai pakelkite galvą ir pečius (bet ne liemenį). Pakartokite 10–20 kartų.
Tilteliai. Gulėdami ant grindų sulenktais keliais ir rankas laikydami šonuose, lėtai kelkite nugarą ir šlaunis aukštyn, palaikykite 2–5 sek., po to lėtai nuleiskite ant žemės. Pakartokite 5–15 kartų.
Slydimai siena. Stovėdami nugara prigludę prie sienos kiek praskėstomis kojomis slyskite siena žemyn į pusiau sėdimą padėtį, taip pabūkite kiek galite, grįžkite į pradinę padėtį. Pakartokite 5 kartus.
Vėliau atliekamų pratimų skaičių ir trukmę didinkite.
Po pratimų leiskite nugaros raumenims atsipalaiduoti: atsigulkite ant grindų padėję pagalvėlę po keliais ir pagulėkite.
Blogai pasijutę, nustokite mankštintis ir pailsėkite.
Sportuodami lengviau išlaikysite kūno masę, atsikratysite antsvorio, taip pagelbėdami stuburui.
Stuburas mažiausiai apkraunamas plaukiojant, važinėjant dviračiu, slidinėjant lygia vietove, todėl tuo galima užsiimti net kai skauda nugarą.
Nugarai labiausiai kenkia: tenisas ir badmintonas, irklavimas, šuoliai nuo tramplyno, buriavimas, kalnų dviračiai ir slidinėjimas.
Priemonė, palengvinanti skausmą, gali būti ir šaltis (tik atsiradus skausmui) ar šiluma (skaudant nugarą kurį laiką).
Paprastai nugaros skausmas gydomas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo.
Dažniausiai skiriami diklofenakas, ibuprofenas, ketoprofenas, meloksikamas.
Norint greitai numalšinti skausmą, patartina vartoti gelį, kurio sudėtyje yra ne tik ibubrofeno, bet ir mentolio. Mat mentolis papildo ir sustiprina ibuprofeno veikimą, ir skausmas veiksmingai numalšinamas kur kas greičiau ir ilgam. Tokie preparatai (pvz., Deep Relief) vaistinėse parduodami be recepto.
Kadangi nugaros skausmą stiprina raumenų įsitempimas, spazmas, kartais gydoma ir raumenis atpalaiduojančiais vaistais. Kaip papildomi vaistai tinka B grupės vitaminai didelėmis dozėmis, malšinantys skausmą.
Kas dar gali padėti
Jei turite antsvorio, pasitarkite su dietologu, kaip jo atsikratyti.
Kineziterapeutas jus išmokys taisyklingai mankštintis.
Palengvinti skausmą gali fizioterapinės procedūros.
Akupunktūra, masažas, manualinė terapija – puikūs metodai, palengvinantys skausmą ir atpalaiduojantys raumenis, bet juos turi atlikti geri specialistai.
Kartais, pvz., esant stuburo išvaržai, tenka operuoti.
Jei skausmas nepakenčiamas, gali prireikti medikamentinės blokados – būdo, kai šalia skaudamo nervo suleidžiama vaistų, kurie nutraukia impulso sklidimą, ir skausmas nebejaučiamas.
Proloterapija – paradoksalus metodas: į tam tikrus nugaros taškus leidžiama erzinamųjų medžiagų.
Žirafos kakle yra tiek pat slankstelių, kiek ir žmogaus, – 7, o apuoko – dvigubai daugiau – 14.
Stuburo skausmas gali būti pavojingas
Jei nugarą pradėjo skaudėti po traumos, jis yra itin stiprus, plinta į kojas, nutirpo kojos ar kirkšnių sritis, nemažėja 2–3 savaites, patartina kreiptis į gydytoją, kad atliktų reikalingus tyrimus ir parinktų gydymo būdą.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę