Kas svarbiau – valdovų rūmai ar vaikai?

Tikriausiai ne vienas prisimename mokyklos laikus, kai kitaip atrodantis ar vargingiau gyvenantis vaikas būdavo išskiriamas iš visos klasės. Arba kaip visa klasė kentėdavo nuo vieno ar kelių agresyvių bendraklasių. Nepatyrusiam patyčių gali būti sunku suprasti, tačiau žeidžiantys žodžiai savo žymes palieka ilgam. Kodėl tai vyksta? Kas yra daroma sprendžiant šią problemą? Apie tai ir daugiau kalbamės su vaikų dienos centro „Rafaelis“ direktore Maryte LELIUGIENE.
 

[klausimas]Patyčios tarp vaikų. Ar tai iš tiesų aktuali problema, ar tik išpūstas burbulas?[/klausimas]
Problema iš tiesų aktuali. Tyrimai parodė, kad apie 83–87 proc. Lietuvos vaikų mokykloje tyčiojasi iš kitų arba iš jų tyčiojamasi. Deja, tie „rožiniai akiniai“ taip pat ne be priežasties – tiesiog nėra galimybių šios problemos spręsti, taip pat tam reikalingos didžiulės investicijos.
[klausimas]Kodėl būtent Lietuvoje ši problema tokia aktuali? Apskritai, kokios yra jos priežastys?[/klausimas]
Daug kas klausia, kas tai nulemia. Aš galiu atsakyti pagal tai, ką mes pastebime dirbdami su vaikais, iš savo patirties. Bet kokiu atveju viena iš pagrindinių patyčių priežasčių yra ekonominė. Tėvai, norėdami išlaikyti šeimą, labai ilgai būna darbe, vaikai jų beveik nemato, šeima, kaip institucija, praranda savo tiesioginę funkciją. Vaikai dažniausiai būna gatvėje, dienos centrų yra labai mažai, o ir buvimas juose kainuoja labai brangiai – valstybė kompensuoja tik mažą dalelytę viso to, ko reikia.
Kita yra grynai socialinė-psichologinė pusė. Socialiai remtinose šeimose gyvenantys vaikai jaučia tokius jausmus, kaip gėda ir kaltė. Jie rengiasi kitaip, kadangi tėvai neišgali nupirkti brangesnių drabužių, kartais netgi negali išsiskalbti ir kvepia kitaip nei visi. Šie jausmai labai stiprūs, ir tokie vaikai ilgainiui pasiskirsto į dvi grupes – tuos, kurie nebepakelia tos naštos ir pradeda galvoti netgi apie savižudybę, ir tuos, kurie tampa agresyvūs.
[klausimas]Kas turėtų spręsti šią problemą?[/klausimas]
Tėvai problemos išspręsti negali, jie dirba tam, kad išlaikytų vaikus, ne visi jie turi lėšų juos leisti į būrelius ar dienos centrus. Mokykloje švietimo sistema yra skirta tik žinioms „kišti“, o ne asmenybei ugdyti. Labai retai pedagogas žvelgia į vaiką kaip į asmenybę. Taip vaikas neturi nei aplinkos, nei galimybių augti kaip asmenybė, jo pagrindiniais auklėtojais tampa kompiuteris, televizorius ir gatvė. Toks ir matomas rezultatas.


[klausimas]Tačiau keista, kad didžioji dalis vaikų pasirenka būtent tokį saviraiškos būdą. [/klausimas]
Tai gali būti psichologinis dalykas. Dažnai vaikas neturi kitokio modelio, nemato, kad gali būti kitaip – net iš tų pačių animacinių filmukų, televizijos – iš visur eina tik agresija, o jeigu dar ir šeimoje yra nesutarimų, tai jis visa tai ir atsineša į mokyklą.
Tik, skiriant pakankamai dėmesio ir laiko, vaikas gali augti kaip asmenybė. Mūsų centre vyksta ugdomasis darbas. Dažniausiai tai darbas grupėje nuo 7 iki 12 vaikų. Dailės terapijos grupėse – tik po 5 vaikus.
[klausimas]Tai tą „auklėtojo vaidmenį“ prisiima dienos centrai?[/klausimas]
Taip. Galima drąsiai sakyti, kad šiuo metu dienos centrai yra kaip amortizatoriai šeimai. Ir vaikai juose dalyvauja noriai. Mūsų dienos centre jų yra 18, o eilėje stovi dar 40. Visa programa, tas „didelis žaidimas“, kaip mes vadiname, vyksta 2–3 metus.
Pirmasis žingsnis yra savęs pažinimas, jausmų atpažinimas ir identifikavimas. Vaikams labai svarbu žinoti, kas nutinka, kai širdutė dreba, delniukai prakaituoja ar norisi bėgti – suprasti tai. Ir kai jis žino, kas su juo vyksta, gali tai kontroliuoti.
Vėliau kalbame apie vertybes, filosofines kryptis, ką kiekviena iš jų turi savyje, nes, kai vaikui parodai daug kelių, jis pats pasirenka, kuriuo eiti. Taip pat vyksta lytiškumo ugdymas, pagarba sau, pagarba gyvybei. Galiausiai pereiname prie lyderių ugdymo – kas ir kokios savybės yra būdingos jiems.
Užsiėmimus veda tik specialistai, todėl paslauga yra brangi. Centro lankymas yra dalinai finansuojamas savivaldybės, ministerijos, tačiau šių lėšų vis tiek nepakanka. Jeigu šeima yra socialiai remtina, mokėti nieko nereikia, jeigu pasiturinti ir galinti mokėti, – kaina svyruoja.
[klausimas]Ar pastebimi rezultatai?[/klausimas]
Taip. Gauname ir tėvų, ir vaikų laiškų, taip pat, palyginus pagal specialias psichologines lenteles, labai matosi, kaip vaikas tobulėja, auga kaip asmenybė.
[klausimas]Kokio amžiaus vaikai dalyvauja centro veikloje?[/klausimas]
Dažniausiai centre lankosi 9–15 metų vaikai, nors devintokai–dvyliktokai taip pat norėtų, tam nebeturi laiko – jiems reikia mokytis. Nedažniau kaip kartą per savaitę susirenka vaikai, jau baigę programą, kadangi jiems patinka čia būti. Tačiau pasilikti gali tik tie, kurie patys iš savo tarpo išsirenka lyderį, iškelia idėją, parašo jai projektą (tai vadiname jaunimo iniciatyvomis), laimi jam lėšų ir jį įgyvendina.
[klausimas]Ar bendraujate su kitais centrais, organizacijomis?[/klausimas]
Taip. Yra „Jaunimo socialinių iniciatyvų forumas“, „Nevyriausybinių organizacijų konfederacija vaikams“. Dalijamės idėjomis, patirtimi.
[klausimas]Tačiau kas vis dėlto turėtų sistemą keisti iš pamatų?[/klausimas]
Politikai, skirdami biudžetą. Pvz., pernai valdovų rūmams atstatyti buvo skirta 12 mln. litų, žvėreliams – 6 mln., o vaikams tik 1,5 mln. Taip parodomi prioritetai.
Vien dienos centrams reikėtų apie 13,5 mln., tuo tarpu gaunama apie 3 mln.
York universiteto tyrimai (2006) parodė, kad vaikai Lietuvoje turi pačias blogiausias sąlygas Europoje. Ir jie skursta ne tiek materialiai, kiek dvasiškai. Tam įtakos turi pokomunistinis požiūris, kad, jeigu turi ką pavalgyti ir apsirengti, esi labai laimingas. O vaikai dabar yra labai protingi, klausimai, kurie domino mus, nuo tų, kurie domina dabartinius vaikus, skiriasi visiškai. Ir apskritai – Lietuva yra vienintelė šalis Europoje, neturinti šeimos koncepcijos apibrėžimo. Tad apie ką galima kalbėti?

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Mantas
2008-05-13 23:45
Pats dirbu rafaelio centre dailes terapijos mokytoju. ir man zadeto atlyginimo negaunu nors dirbu jau antra menesi.
Irma
2006-12-22 13:17
Puikus straipsnis.Gaila, kad Lietuvoje taip vaikai gyvena:(Socialines problemos labai aktualios siuo metu.
Visvaldas
2006-12-14 18:26
iš visų straipsnių,RTV laidų vis labiau aiškėja,kad mes gyvename Resp.,kurioje nėra jokios kitos sistemos-tik pinigai ir asmeninis pasipelnyjimas visuose lygiuose
dadu
2006-11-20 16:22
nei kas padeda tas problemas spresti nei kam rupi
tik bendraamziai mato su kokiais tu batais ar rubais ir paskui vaziuoja ant taves
joana
2006-11-19 14:29
man patiko straipsnis, is tiesu vertybes siuolaikineje visuomeneje deliojamos ne taip kaip reiketu. O valdziai tai visai neidomu is ko ir uz ka mes auginam savo vaikus
senelis
2006-11-16 17:50
seimunai augo kitoje santvarkoje todel jiems budingas visai kitas mastymas ir retas is ju dabar supranta ,kad uz viska tenka moketi,oprie dabartiniulietuvisku atlyginimu ir europiniu kainu-tevai dziaugis kad vaikas bent pavalges ir ne nuogas,kitkam nera lesu...vaikas paliekamas gatvei...padariniai jauciami jau dabar,onespriandziant problemos-socialinis sprogimas ne uz kalnu...blogai kai istorija nemoko,ogal tie kas turi spresti ja ir nesidomi-kuo daugiau berasciu, negalvojanciu,abejingu-tuo lerngviau valdyti,tai geriau skirti lesas keliams,valdininku vojazms nei vaikams...straipsnis nuostabus,bet abejoju ar ji perskaitys nors vienas sprendziantysis-jiems tai neaktualu...
rasa
2006-11-04 21:52
labai patiko straipsnis , teisingai isdestytos mintys , daugelis vaiku dabar auga TV, kompiuterio ir gatves apsupty
Rodyti daugiau komentarų

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai