Sveika siela ligotame kūne

Ar teko sutikti moterį, kurios ligos istorijoje - 11 diagnozių, tačiau jos dvasinė būklė - kupina šmaikštaus optimizmo?Iš tiesų tokių žmonių maža. Susitikus su Lidija Galdikiene pasijauti toks silpnas, norisi vėl įkvėpti gurkšnį jos pasakojimais sklindančios stiprybės. Ne kiekvienam ji duota, ne visi sugebėjome ją išsiugdyti.
 

Panika - svetimas jausmas


Ponia Lidija jau dvejus metus kvėpuoja naudodamasi specialiu deguonies aparatu. Šiandien prie šio aparato pririštas visas jos gyvenimas. Tačiau nevilties jos veide neįžvelgsi. Tik skausmas kartkartėmis įsirėžia, bet tai ponia Lidija vadina niekais.
“Nesu panikuotoja. Esu racionaliai mąstantis žmogus. Esu taip pat ir Miunchauzenas - bet kokioje situacijoje aš paimu save už viršugalvio ir ištraukiu. Taip elgiuosi nuo pat jaunystės. Ir mirti dar neplanuoju”.
Gal todėl ji net ir apie savo vėžines ligas kalba lyg tarp kitko: čia - ji, o kažkur ten - ligos.
“Sergu dviem vėžio ligomis. Viena miega (remisijoje), kita - bujoja. Medikams nebepavyksta susidoroti su bronchų vėžiu. Įtariu, kad kosulio metu pasirodantis kraujas - ženklas, jog plaučiai - prie irimo stadijos. Nors į mirtį aš žiūriu ramiai, tačiau mirti neskubu”.
 

Advokatės testamentas - popieriaus skiautėse


Kai pradėjo atkosėti krauju, nepuolė į paniką, tik paprašė dukters, kad ši atneštų nuotrauką, kuri kabos prie jos karsto laidojimo namuose. Žinodama motinos charakterį dukra dėl jos prašymo nė nesiginčijo. Dabar ponios Lidijos portretas kabo prie jos lovos. Visa tai moteris aiškina paprastai. Ji stengiasi padaryti viską, kad išmušus netekties valandai, kuo mažiau rūpesčių kiltų jos dukroms.
Ponios Lidijos stalelio stalčiuje yra ir dar šis tas, kas byloja apie jos racionalumą. Tai pluoštelis nedidukų popieriaus lapelių, susegtų “žiogeliu”. Juose - atžymos, kam ką perduoti po jos mirties. Valia - lapeliuose! Kodėl ne testamente? Toks klausimas kyla jau vien todėl, kad ponia Lidija 33-ejus metus dirbo advokate ir daugiausia nagrinėjo civilines bylas.
“Turtų aš neturiu. Visa, ką turėjau, jau padalinau. O jei ir turėčiau, esu tikra, kad dėl turto dukros nesipeštų. O štai dėl kokio nors atminimo daiktelio gali kilti nesutarimų. To aš nenoriu. Todėl ir surašiau, kas kam turėtų atitekti”.
 

Ėjimas į nežinią


Bendraujant su ponia Lidija vis knietėjo paklausti, ar ji, jau daug metų kamuojama įvairių ligų, niekada nebuvo atsidūrusi ant nevilties krašto. Tarsi jausdama, kad šis klausimas - neišvengiamas, moteris pati papasakojo vieną gyvenimo epizodą, kuriam įvykus, ji visas mintis apie mirtį gena šalin.
“Tai, ką papasakosiu, gali atrodyti mano fantazijos kliedesiai. Tačiau taip nėra. Todėl labai prašau patikėti. Aš turiu daug trūkumų, bet vieno - tikrai neturiu, t.y. aš niekuomet nemeluoju.
Tąkart buvau po agonijos. Tik atgavusi sąmonę, gulėdama reanimacijos palatoje, mėginau kažką pasakyti. Pajutau, kad negaliu kalbėti. Pirma mintis, kuri atėjo į galvą, buvo labai klaiki. Pamaniau, kad man atidaryta trachėja (nors, kaip vėliau paaiškėjo, taip nebuvo). Mane apėmė siaubas ir neviltis. Pagalvojau: na šito tai jau man per daug, toks gyvenimas nebeturi prasmės.
Mane užvaldė didžiulis noras numirti. Ir aš pasišaukiau mirtį. Pajutau, kaip pamažu mano kūnas lengvėja, darosi šilčiau, mane apima stulbinama ramybė, aš slenku į kažkokią nežinią… Tuo pat metu išgirstu žodžius: “Ji mirė”. Ir aš supratau, kad tai apie mane.


Po to prieš akis iškilo vaizdinys: žiema, centrinis įėjimas į Gerontologijos centrą (jau dvejus metus čia gyvena ponia Lidija - aut. past.). Tos vietos aš gyvenime nebuvau mačiusi. Prie įėjimo - minia žmonių, kurie, kaip aš suprantu, atėjo išlydėti manęs. Minioje pamačiau vienintelį pažįstamą veidą - gydytoją Jadvygą Čeponienę. Ji iškėlė ranką lyg norėdama kažką pasakyti. Čia “įsijungė” mano smalsumo receptoriai, ir aš suklusau. Mane užvaldė didžiulis noras išgirsti, ką pasakys gydytoja. Tą akimirką mirtis nuo manęs pasitraukė ir aš nebepajėgiau grįžti į gyvenimą anapus”.
 

Apie telepatiją ir “šeštąjį jausmą”


Ponia Lidija prisiminė ir kitą įdomų įvykį, kurį gaubia mistikos skraistė. Tai vienas akivaizdžiausios telepatijos reiškinys, kuris Lidiją sukrėtė ne mažiau nei mirties prisišaukimas.
“Buvau paskirta advokate baudžiamojoje byloje, kurioje buvo 39 kaltinamieji. Aš gyniau 4 iš jų. Visiems jiems byla buvo iškelta Maskvos iniciatyva. Taip pat Maskvos nurodymu už tariamą didelę vagystę jiems buvo numatyta paskirti mirties bausmę. Vagyste, suprantama, tų žmonių veikla nė iš tolo nekvepėjo. Visi jie važiavo į Kazachstaną nupirkti didelį kiekį grūdų. Deja, jų pirkinys byloje tapo “grobiu”.
Ponia Lidija, tris savaites studijavusi bylos medžiagą, vieną naktį susapnavo keistą sapną - vienas iš ginamųjų sako: “Advokate, mano bylos medžiagoje yra aritmetinė klaida”. Tai reiškė, kad esant klaidai, galima sumažinti kaltinimo apimtį, pritaikyti kitą straipsnį ir taip išvengti mirties bausmės.
“Aš sapne visaip įrodinėjau ginamajam, kad byloje pateiktuose “vagystės” skaičiavimuose jokios aritmetinės klaidos neradau. Pabudau, pavaikščiojau, vėl atsiguliau ir vėl sapnuoju tą patį. Vėl ginamasis tvirtina, kad yra aritmetinė klaida. Taip - visą naktį. Kitą dieną aš nueinu į teismo posėdį ir pertraukos metu sekretorė mane pakviečia pas ginamąjį, kurį praėjusią naktį sapnavau. Susitikusi su juo aš išgirdau žodis į žodį tai, ką visą naktį girdėjau sapne: “Advokate, mano bylos medžiagoje yra aritmetinė klaida”.
Telepatijos pavyzdžių gyvenime patyriau ne vieną, tačiau šis buvo itin ryškus.
Beje, tą patį galiu pasakyti ir apie savo “šeštą jausmą”. Pavyzdžiui, jaunystėje, kai mama paklausdavo, kiek valandų, aš, sėdėdama kambaryje, kur nėra laikrodžio, visada pasakydavau laiką, kurį rodydavo kitame kambaryje kabantis laikrodis. Suprasčiau, jei būčiau įspėdavusi biologinį laiką, tačiau aš visada pasakydavau tą, kurį rodydavo gerokai netikslus senovinis laikrodis”.
 

Apie gyvenimo prasmę


“Visuomenėje - daugybė žmonių, kurių sveikatos būklė daug geresnė, tačiau jie nevilties akimirkomis dažnai kartoja: “Kokia prasmė gyventi, kai gyvenimas toks nepilnavertis?” O aš pasakysiu tik tiek, kad gyventi verta vien dėl to, kad matai šviečiančią saulę, žaliuojančius medžius, įdomius žmones, dar kartą prisimeni perskaitytų knygų turinį”.
Žmones Lidija skirsto į pesimistus ir optimistus. Šioms žmonių kategorijoms apibūdinti ji pateikia vaizdingą palyginimą: “Sėdi pesimistas, geria konjaką ir skundžiasi, kad blakėmis dvokia. O optimistas muša blakę ir sako, kad konjaku kvepia. Taigi aš iš tų, kurie net ir blakę mušdami sugeba pajusti konjako kvapą”.
Visi artimiau pažįstantys Lidiją stebisi jos sugebėjimu kabintis į gyvenimą. Užtat ponia Lidija su liūdesiu prisimena tai, kad visas savo drauges, kurios buvo sveikos ir stiprios tuomet, kai Lidija jau sirgo, ši atkakli moteris jau palydėjo Anapilin.
Ponia Lidija - realistė. Kalbėdama apie savo dvasinę
stiprybę, kuri padeda jai išgyventi, nė nemėgina įrodyti, kad tai - vienintelis faktorius. Galynėjantis su liga, ne paskutinėje vietoje yra ir materialinis faktorius.
“Kad iki šiol esu gyva, pirmiausia esu dėkinga savo rūpestingoms dukroms. Jų dėmesys, paslaugumas, paklusnumas mano visoms užgaidoms, reikalavimams ir prašymams - beribis. Tačiau turiu pripažinti ir tai, kad vien tik nuo vaikų rūpesčio ir meilės niekas nepagijo ar ligų kankinamas nesustiprėjo. Laimei, mano dukros, be kita ko, turi dar ir pakankamą materialinį pagrindą rūpintis manimi. Aš visada turėjau galimybę gauti tokius vaistus, kokių man reikėjo”.
 

Jei būtų galima gyvenimą pakartoti…


Prieš baigdami pokalbį su šia žavia moterimi, besidžiaugiančia nugyventu gyvenimu, paklausėme, ką ji darytų kitaip, jei būtų galima gyvenimą pakartoti. Po trumpos pauzės ponia Lidija atsakė: “Tikrai neberūkyčiau (su šiuo žalingu įpročiu moteris gyvena nuo 16 metų - aut. past.) ir taip kvailai nebeištekėčiau. Rūkymas - tai beveik visų mane kankinančių ligų priežastis. O vedybos… Mano išrinktasis teturėjo du privalumus, kuriais aš susižavėjau: jis buvo gražus ir gerai šoko. Tik vėliau supratau, kad renkantis vyrą svarbiausia ne jo fizinės savybės, o dvasinis žmonių bendrumas. Kaip tik to ir trūko mano buvusioje santuokoje”.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai