Akių mankšta sustiprina net silpną regėjimą

Plačiai paplitus kompiuteriams, mobiliesiems telefonams, regėjimas prastėja vis jaunesniems žmonėms, o vyresnių nei 30-ties tokių pasaulyje yra milijonai. Jei esate vienas iš jų, žinokite, kad regėjimo aštrumą galite pagerinti ir patys, praktikuodami vadinamąją regos terapiją. Amerikos regos instituto mokslininkai pateikia realių pavyzdžių, kai ji pagerino net labai blogą regėjimą.
 

Regos terapija didina regėjimo efektyvumą. Akys tampa drėgnesnės, sveikesnės, stipresnės, gerėja regėjimo aštrumas, mažėja nuovargis, jautrumas ryškiai šviesai. Tam akių mankštai reikia kasdien skirti bent 5 minutes. Taigi pradėkite.

 

Nauji regėjimo įpročiai


Žmogus – būtybė, kuri vadovaujasi įpročiu. Kiekvienas teigiamas ar neigiamas veiksmas, atliekamas reguliariai daugiau nei 20 kartų, pamažu tampa įpročiu. Pabandykite vardan geresnio regėjimo pakeisti regėjimo įpročius.
Judėjimas nuo daikto prie daikto. Kas dvi sekundes kaitaliokite atstumą žvelgdami: į arti – 15 cm atstumu esantį daiktą (pvz., tušinuką), po to į tolį (vis į kitą daiktą). Žvelkite taip: tušinukas–langas, tušinukas–gėlė, tušinukas–medis ir t.t. Atidžiai įsižiūrėkite į smulkiausias objekto detales.
Grojimas trombonu. Laikykite tušinuką priešais save per ištiestos rankos ilgį. Įkvėpdami lėtai artinkite prie nosies, o iškvėpdami – atitraukite per ištiestos rankos atstumą. Pratimą darykite neatitraukdami žvilgsnio nuo tušinuko.
Akių sukimas pagal laikrodžio rodyklę. Įsivaizduokite, kad stovite priešais didžiulį laikrodį, kurio centre yra stebimas objektas. Nejudindami galvos pasukite akis į įsivaizduojamojo skaičiaus 9 pusę (lyg norėdami pamatyti kairę ausį, išoriniai akių raumenys kelias sekundes lieka įtempti), po to grįžkite prie tolimojo objekto centre. Dabar pasukite akis iki įsivaizduojamojo skaičiaus 10 (trumpam įtempkite akių obuolių išorinius raumenis), po to vėl grįžkite prie tolimojo objekto centre. Toliau 11–įtempimas–centras, 12–įtempimas–centras ir t.t.
Akių vartymas. Pamažu sukite akis iš pradžių į vieną, paskui – į kitą pusę (akių obuolių raumenys turi būti įtempti). Akis sukite lėtai, tolygiai, be trūkčiojimų.
• Jeigu svaigtų galva, darykite šį pratimą užsimerkę ir delnais uždengę akis.
Lėtas mirkčiojimas. Įkvėpdami kelis kartus lėtai sumirksėkite ir įtraukite į plaučius oro. Iškvėpdami švelniai užsimerkite ir atsipalaiduokite (įkvėpti–atsimerkti, iškvėpti–užsimerkti ir atsipalaiduoti).
Mirkčiojimas suspaudžiant vokus. Stipriai suspausdami vokus užsimerkite, suskaičiavę iki 3 plačiai atsimerkite ir kelis kartus sumirksėkite (suspauskite vokus–atsimerkite, suspauskite vokus–atsimerkite). Kartokite keletą kartų, bet neraukykite kaktos. Pajusite, kad jūsų akis maloniai sudrėkins išsiskyrusios ašaros.
Neaiškaus regėjimo zona. Jeigu esate toliaregis, laikykite kokį nors daiktą arti tokiu atstumu, kad būtų blogai matomas (jeigu trumparegis, laikykite pasirinktą daiktą kuo toliau). Žvelkite į sunkiai matomą objektą (arti arba toli), stengdamiesi įžiūrėti jo kontūrus, detales, kurias blogai matote. Pasitreniruokite kelias minutes, stengdamiesi įžiūrėti smulkiausias detales. Trumparegiai gali stebėti eglių šakas, pumpurus, toliaregiai – stengtis įžvelgti įbrėžimus metale, stikle ir pan. Atsipalaiduokite, žiūrėkite ramiai, neprisimerkite.


 

Šviesos terapija (7 min.)


Atsisėskite prie ryškaus šviesos šaltinio apie 15 cm. atstumu. Užsimerkite ir jauskite malonią šilumą, bet ne karštį. Jeigu šviesa jus vargina, yra per ryški, atsisėskite kiek tolėliau. Per kelias dienas prie šviesos turėtumėte priprasti. Pamažu lėtai sukiokite galvą, kad pakankamai šviesos gautų abi akys. Pagalvokite apie išorinius raumenis, kaip jie masažuoja akių obuolius, pasitelkite savitaigą, vaizduotę, ir jūsų akys pailsės, pasijus geriau.
Šis pratimas labai atgaivina akis.
Patarimas: šviesos terapijai tinka 100 vatų lemputė, tačiau, norėdami pasiekti geresnių regėjimo rezultatų, rinkitės 150 vatų lemputę.
 

Palmingas (7 min.)


Atsisėskite, užsimerkite ir delnais uždenkite veidą, o pirštus sukryžiuokite ant kaktos. Nespauskite akių vokų, neįtempkite kaktos. Atsipalaiduokite ir įsivaizduokite, kad akių viduje vyksta teigiami pokyčiai.
 

Masažas


Užsimerkite. Suimkite nykščiu ir smiliumi tarpuakį (viršutinę nosies dalį) ir stipriai pamasažuokite: tai spausdami, tai atleisdami iki nestipraus skausmo (suspauskite–atitraukite–suspauskite–atitraukite).
 

Hidroterapija (5 min.)


Šiai procedūrai atlikti jums prireiks vieno indo su šaltu, o kito su šaltu vandeniu. Pastarasis turi būti ledinis, todėl jį išimkite iš šaldytuvo prieš procedūros pradžią. Rankšluosčio skiautę pamirkykite karštame vandenyje ir atsargiai prispauskite prie vokų (žiūrėkite, kad jų nenuplikytų), palaikykite pusę minutės, po to pamirkykite šaltame vandenyje (galima naudoti ir ledo pakelį) ir vėl prispauskite prie vokų. Kaitaliokite karšto ir šalto vandens kompresus kartodami „mano akys mato vis geriau“. Užbaigę šią vandens procedūrą, vokus švelniai pamasažuokite sausu rankšluosčiu. Hidroterapija gerina akies maistingųjų medžiagų apytaką.
Įpraskite daryti šiuos pratimus kasdien, ir regėjimas pradės taisytis savaime. Nesinervinkite ir neskubėkite. Po mėnesio jūs patys pajausite ir nuspręsite, kokie pratimai jums labiausia tinka. Kai pratimus išmoksite, stenkitės juos daryti kuo ilgiau. Pavyzdžiui, darydami pratimą „judėjimas nuo daikto prie daikto“ 15 min., jūs patirsite kur kas didesnę naudą nei darydami tris kartus per dieną po 5 min.
 

Bendrieji patarimai:


• Pajutę akių įtampą, lėtai pamirkčiokite, nukreipkite žvilgsnį į tolį – dangų, žolę, medžius.
• Žvalgykitės į sklandančius daiktus – debesis, paukščius, lėktuvus, aitvarus.
• Per dieną lėtai sumirkčiokite bent 100 kartų.
• Įtemptai dirbdami prie diplominio darbo, disertacijos ar knygos rengimo, kas pusvalandį darykite 5 min. akių poilsio pertrauką: žiūrėkite į lubas, po to į grindis, į šonus, į arti esantį tašką, tada – į tolumą.
• Išsiugdykite įprotį atidžiai apžiūrinėti neaiškiai matomus daiktus.
 

Gydytojos oftalmologės Doloresos Margelevičienės komentaras


Akių pratimų reikšmė regėjimui pagerinti neabejotina. Tačiau pratimai turi būti atliekami sistemingai, t.y. nuolatos, pageidautina kasdien. Padeda ne tik mechaninis pratimų atlikimas, bet ne mažiau svarbus ir psichologinis žmogaus nusiteikimas, kad tai man padės matyti geriau.
Mokslininkai ištyrė, kad būnant lauke žmogaus organizme gaminamos medžiagos, kurios stabdo trumparegystės progresavimą. Todėl ir vaikams, ir paaugliams, ir suaugusiems labai naudingas judėjimas gryname ore. Akys atsipalaiduoja, ilsisi, stiprėja regėjimas, nes būdami lauke jūs žiūrite natūralioje šviesoje į įvairius tolimesnius objektus.
Regėjimo stiprumui labai svarbi tinkama mityba. Reikėtų mažiau vartoti cukraus, nes jis labai kenkia akių lęšiukui. Žinotina ir tai, kad bloga mityba didina kataraktos ir tinklainės degeneracijos tikimybę. Mažiau vartokite gyvulinių riebalų, venkite druskos. Daugiau gerkite skysčių, rinkitės rupių miltų gaminius. Daugiau valgykite morkų, špinatų, pomidorų, vartokite maisto papildų, kurių sudėtyje yra mėlynių ekstrakto ir liuteino. Regėjimui gerinti patartina valgyti migdolų, bruknių, erškėtuogių ir šermukšnių vaisių, taip pat įvairių žolių (pavasarinės dilgelės lapų, krapų).

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai