){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pavojinga, nes be simptomų
Lietuvos glaukomos draugijos prezidentės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Akių ligų klinikos Konsultacinio-diagnostinio skyriaus vadovės gydytojos oftalmologės prof. Ingridos Janulevičienės teigimu, svarbiausia informacija, kuria medikai norėtų perteikti gyventojams Glaukomos savaitės metu, – kad ligos pradžioje jokių simptomų nėra. „Yra ligų, kurios iš karto pasireiškia akių graužimu, ašarojimu, paraudimu, kai žmonės skundžiasi matymu tarsi pro rūką. Dažniausiai pasitaikančiu lėtinės atviro kampo glaukomos atveju jokių pradinių požymių nėra. Būtent dėl to liga vis dar dažnai diagnozuojama atsitiktinai, pvz., kai, norėdamas pasikeisti akinius, pacientas ateina pasitikrinti regėjimo. Todėl visi gyventojai, o ypač vyresni kaip 40-ies metų ir tie, kurių šeimoje yra sergančių ar apakusių dėl glaukomos, turėtų pasitikrinti profilaktiškai“, – teigia prof. I.Janulevičienė. Tačiau tai nereiškia, kad visi žmonės pas oftalmologą turi suskubti Glaukomos savaitės metu. Ši savaitė skirta visuomenei informuoti, įspėti ją apie klastingą ligą, o profilaktiškai tikrintis galima visus metus.
Pagal mūsų šalyje galiojančią tvarką, pirmiausia reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, jis ir turėtų patikrinti akies spaudimą, įvertinti regos nervą. Tiesa, ne visi šeimos gydytojai tai daro. Tokiu atveju jis turėtų parašyti siuntimą pas akių gydytoją. Taip pat siuntimą pas specialistą šeimos gydytojas turėtų išrašyti ir įtarus glaukomą. O jau akių ligų specialistą pacientas gali rinktis: ar apsilankyti savo poliklinikoje, ar universitetinėje įstaigoje.
Ar galima ligos nepastebėti?
„Galima, nes, organizmui senstant, regos nerve atsiranda pakitimų, kurie panašūs į sukeltus glaukomos, ir nėra lengva atskirti, ar regos nervas silpsta dėl normalių senėjimo procesų, ar dėl ligos“, – sako prof. I.Janulevičienė.
Kaip žinoma, metams bėgant žūsta įvairių organų nervinės ląstelės, ne išimtis ir regos nervas. Tačiau sergant glaukoma jos žūsta ne normaliu, o didesniu greičiu. Tai ir svarbu pastebėti, nes prarastų nervinių ląstelių jau nebesugrąžinsime. Sergant glaukoma regėjimas nebesugrąžinamas. Kita vertus, aklumo dėl glaukomos galima išvengti.
„Iš tiesų didžiausia problema ir yra diagnostika. Bėda, kad, glaukomai sparčiai progresavus, diagnostika labai paprasta ir aiški, tačiau padėti tokiam žmogui jau praktiškai neįmanoma. O ankstyvą glaukomą neretai diagnozuoti labai sunku, tačiau tokiu atveju yra veiksmingas gydymas, ir aklumo galima išvengti. Todėl raginu visus pasitikrinti. Tada, pacientui pasirodžius po metų, galėsime palyginti tyrimų rezultatus, matysime dinamiką ir galėsime įvertinti ar regos nervo silpimas natūralus, ar dėl glaukomos. Glaukoma nustatoma pagal pokyčius per tam tikrą laiką“, – pažymi prof. I.Janulevičienė.
Kas daugiau rizikuoja?
Glaukoma neužkrečiama, tačiau ji gali būti paveldima. Todėl, kaip minėta, žmonės, kurių šeimoje yra sergančiųjų, priskiriami didesnės rizikos grupei. Taip pat šiai grupei priklauso trumparegiai, sergantys akių hipertenzija (padidėjusiu akispūdžiu). „Ypač rizika didėja, kai akių spaudimas nevienodas, pvz., vienos akies spaudimas yra 16 mmHg, kitos – 24 mmHg. Tokį pacientą būtina tirti išsamiau“, – įsitikinusi profesorė.
Akių hipertenzija – vienas svarbiausių glaukomos rizikos veiksnių, tačiau pajusti šio simptomo taip pat praktiškai neįmanoma. „Kartais labai jautrūs ir ilgą laiką glaukoma sergantys žmonės akispūdžio padidėjimą gali nustatyti pirštais paliesdami akies obuolį ir pajusdami jo padidėjusį kietumą. Tačiau tokių jautrių žmonių labai nedaug. O ligos naujokus, kuriems glaukoma tik pradeda vystytis, jokios manipuliacijos ar akių testai apie grėsmingą ligą neįspės. Padėti laiku diagnozuoti gali tik profilaktiniai apsilankymai pas oftalmologą“, – sako medikė.
Normalaus statistinio europiečio akies spaudimas yra apie 15 mmHg (gali svyruoti iki 21 mmHg). Kartais sergant glaukoma akių spaudimas būna kelis kartus didesnis, t.y. apie 30 mmHg. Tačiau netgi esant tokiam aukštam akispūdžiui žmogus vis tiek ilgą laiką jokių simptomų nejaučia. Kita vertus, tai visiškai nereiškia, kad glaukoma aplenks visus normalų akies spaudimą turinčius žmones. Deja, bet yra ir normalaus spaudimo glaukoma.
Nors labiausiai paplitusi ligos forma – lėtinė atviro kampo glaukoma (80 proc. visų atvejų), kuri dažniausiai diagnozuojama vyresniems kaip 40-ies metų žmonėms, ši liga neaplenkia ir vaikų. Glaukomos formų yra daugiau kaip 40: įgimta (serga vaikai iki 2 m.), jaunatvinė glaukoma, normalaus spaudimo glaukoma (dažniausiai serga jauni žmonės), lėtinė uždaro kampo glaukoma, ūminis glaukomos priepuolis ir kt.
Gydymo tikslas – gyvenimo kokybė
Kadangi glaukomos formų daugiau nei 40, tad ir ligos gydymas labai individualus, ir vienam pacientui tinkami vaistai gali visai netikti kitam.
„Didžiausia problema, kai ateina žmogus, kuris jau skundžiasi akių graužimu, o, diagnozavus glaukomą ir paskyrus vaistų, šis nemalonus pojūtis nesumažėja. Pacientas lieka nepatenkintas, teigia, kad jam paskyrė blogų vaistų, nustoja juos lašinti, eina pas kitą gydytoją, kuris bando parinkti kitus vaistus ir t.t. Viso to pasekmė – kad gana ilgą laiką liga nėra tinkamai gydoma, dėl to progresuoja. Būtent todėl gydant glaukomą labai didelis dėmesys skiriamas gyvenimo kokybei: vaistai turi būti ne tik veiksmingi, bet ir nebloginantys gyvenimo kokybės“, – pažymi gydytoja.
Gyvenimo kokybė kaip veiksmingo gydymo vertinimo kriterijus ne tik įtrauktas į Europos glaukomos draugijos, Pasaulio glaukomos asociacijos rekomendacijas, bet ir atsispindi Lietuvos sveikatos ministro pasirašytose glaukomos gydymo gairėse.
Naujiena – vaistai be konservantų
Daugumos vaistų, skirtų glaukomai gydyti, sudėtyje yra konservantų. Jų reikia, kad apsaugotų vaistą nuo užteršimo, kad jis būtų tinkamas vartoti. Iš kitos pusės, konservantai dar papildomai graužia ir sausina akis. Tad, lašinant tokių vaistų, paciento gyvenimo kokybė tikrai nepagerėja. Ilgainiui pacientas tiesiog pradeda bijoti tos minutės, kada reikės vartoti vaistų. Kita vertus, įlašinęs vaistų, kurie graužia akis, žmogus ima ašaroti, ir visi vaistai išbėga kartu su ašaromis. Tuomet turime situaciją, kad žmogus lyg ir gydomas, tačiau gydymo rezultatų nėra, nes vaistai nepasiekia tikslo, ir liga progresuoja. Todėl vaistų parinkimas yra labai aktualus klausimas gydant glaukomą.
Pastarųjų metų glaukomos gydymo naujiena – vaistai be konservantų (pvz., tafluprostas). Juose yra tik veiklioji medžiaga, kuri mažina akies spaudimą, o kenksmingo priedo nėra. Tai prostaglandinų analogų grupės preparatas, kuris kartu su beta blokatoriais yra pirmos eilės vaistas gydant glaukomą.
Taigi gydytojas paskiria arba vieno, arba kito vaisto. Ir pagal tai, ar akių spaudimas sumažinamas tiek, kiek norime, ar paciento gyvenimo kokybė gera, gydytojas sprendžia apie gydymo veiksmingumą. „Skirdami vaistų be konservantų, susiduriame su problema – jie nėra kompensuojami ligonių kasų. Nors daliai mūsų pacientų jie labai reikalingi. Jei atsigręšime į kitas šalis, pamatysime, kad šie vaistai nekompensuojami tik Afrikoje ar Indijoje, o visame civilizuotame pasaulyje ir netgi mūsų artimiausiuose kaimyninėse šalyse Latvijoje ir Estijoje, su kuriomis visuomet bandome lygintis, jie kompensuojami, – teigia prof. I.Janulevičienė. – Praėjusių metų rudenį baigėme klinikinį tyrimą ir jo rezultatus išspausdinome tarptautiniame žurnale. Šis tyrimas naudingas tuo, kad jame dalyvavo tik tie glaukoma sergantys pacientai, kurie netoleravo jiems paskirto gydymo, t.y. skundėsi akių graužimu, sausumu ir pan. Vertindami žmonių nusiskundimus, naudojome specialų klausimyną. Paskyrėme vaistų be konservantų ir vėl paprašėme atsakyti į tuos pačius klausimus. Rezultatai parodė, kad ir subjektyviai (t.y. pagal pacientų atsakymus), ir objektyviai (t.y. pagal medicininį vertinimą – ašarų osmoliariškumą, akies paviršiaus sausumą, kt.) daliai pacientų vaistai be konservantų buvo geresnis pasirinkimas.“
Ateities perspektyvos
Šiandien vaisto, kuris išgydytų glaukomą nėra. „Tikrasis vaistas nuo glaukomos turėtų sustabdyti ganglinių ląstelių žūtį, t.y. veiktų biocheminį mechanizmą ląstelės viduje. Kol kas mokslininkai tokio būdo neatrado“, – sako profesorė.
Dabartinis glaukomos gydymas susiveda į rizikos veiksnių mažinimą, t.y. mažinamas akies spaudimas, gerinama akies, viso organizmo kraujotaka, gydomos gretutinės, galinčios turėti įtakos ir bloginti regos nervo būklę, ligos.
gyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPastaruoju metu vis daugiau kalbama apie sausų akių ligą, ir ne be reikalo. Viena vertus, tai gana dažnas negalavimas. Kita vertus, tinkamai ir laiku nepasirūpinus akių sveikata, galima smarkiai joms pakenkti ir sulaukti rimtų ir nemalonių pasekmių. Tad kaip išsaugoti akis sveikas?...
Skaityti daugiautikiu, kad mano pasakojimas bus naudingas ne vienam iš jūsų. noriu paraginti...
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauAkys – ne tik sielos veidrodis, bet ir svarbus jutimo organas, leidžiantis džiaugtis gyvenimo spalvomis. Jos suteikia net 80 proc. visos informacijos apie mus supantį pasaulį. Taigi gyvenimas be regėjimo būtų be galo sunkus. Veikiausiai todėl informacijai apie akių ligų prevenciją ir pavojus skirta net keletas atmintinų datų. Pasaulinė regėjimo ir Pasaulinė baltosios lazdelės dienos, Glaukomos savaitė – skirtos tam, kad kuo daugiau žmonių susirūpintų akių šviesa ir suskubtų apsilankyti pas gydytoją. ...
Skaityti daugiauPirmiausia, kas šauna į galvą kalbant apie per ilgą sėdėjimą prie kompiuterio, – vaikystėje girdėtas močiutės pamokymas: „Nesėdėk per ilgai prie televizoriaus – akys išvarvės“. Akys neišvarvėjo, bet akinius ant nosies teko užsikabint. Naujųjų laikų „televizorius“ – kompiuteris – kenkia ne tik akims....
Skaityti daugiauPabandykite užsirišti akis ir pabūti dieną ar bent valandą visiškoje tamsoje. Galbūt tai padės suprasti, kad rūpintis akimis būtina, kol jos sveikos, kol neįsibėgėjo akis žeidžiantys procesai. Geras regėjimas – tikras turtas, o pastangų, kad jį turėtume kuo ilgiau, reikia tikrai nedidelių: bent kartą per metus pasikonsultuoti su gydytoju ir pasitikrinti regėjimą, saugoti akis nuo saulės šviesos ir stengtis, kad organizmas gautų visų gerai akių būklei palaikyti reikiamų medžiagų....
Skaityti daugiauAkių vokų krašte, odoje, yra išsidėsčiusios riebalų ir prakaito liaukos, kurios gamina riebalinį sekretą, sutepantį vokų kraštus. Jei užsikimšus šioms liaukoms patenka infekcija, išsivysto miežis. Naivu manyti, kad ūminis voko krašto riebalinės liaukos, atsiveriančios į blakstienos maišelį, ir aplinkinių audinių uždegimas, vadinamasis miežis, būna tik vaikams. Gydytoja oftalmologė Dalia Buragienė sako, kad ir suaugusiesiems jis dažnai pasitaiko. ...
Skaityti daugiauPaskutiniu metu vis daugėja pacientų, kurie skundžiasi akių sausumu. Nustatyta, kad vienas iš penkių asmenų, apsilankiusių pas akių gydytoją, kenčia dėl sausų akių. Per paskutinius penkerius metus šios patologijos ženkliai padaugėjo. Šiame straipsnyje rašoma apie šios akių ligos simptomus, priežastis ir gydymo galimybes....
Skaityti daugiauPabandykite bent vieną dieną pagyventi užrištomis akimis ir tikrai įsitikinsite, kad akys – nepaprastai brangus žmogaus turtas. Tad, aišku, jas reikia saugoti ir tinkamai prižiūrėti. Geras regėjimas daugeliui iš mūsų yra savaime suprantamas dalykas. Tačiau tik iki tol, kol suprastėjusi rega ima pastebimai bloginti gyvenimo kokybę. Yra dalykų, tokių kaip senėjimas, genetinės ligos ar traumos, kurių negalime pakeisti. Tačiau kitais atvejais akių sveikatą galima pagerinti ir ilgai džiaugtis geru regėjimu. ...
Skaityti daugiauKad vasarą kūnas prakaituodamas išgarina vandenį, žinome. Tačiau ar žinome, kad kaitri saulė išgarina ir mūsų akis, tiksliau, ašaras ir dėl to gali atsirasti diskomforto jausmas akyse arba paūmėti sausų akių sindromas. Todėl ne tik vykstant į kurortus, bet ir pasiliekant mieste vasarą būtina pagalvoti apie akių apsaugą – plačiabryles skrybėlaites ir akinius nuo saulės. Atminkite: ašarų plėvelė nuo akies paviršiaus išgaruoja greičiau nei vandens lašai išdžiūna ant jūsų kūno po maudynių. O dar pavojų akims nešančios dulkės, smėlis, sūrus jūros vanduo. Kaip užsitikrinti maksimalią akių apsaugą?...
Skaityti daugiauTeiginys, kad ašarų gali nepakakti arba kad jos gali būti netinkamos kokybės, nieko apie akių ligas neišmanančiam gali pasirodyti keistas. Užtat žinantieji atsakys, kad ašaros skirtos ne vien emocijoms išreikšti ar akims apsaugoti nuo dulkių ar svetimkūnių ir gaminasi jos nuolat (per dieną 1–1,5 ml ašarų), o ne tik kai žmogus verkia ar džiaugiasi. Sveikos akys nuolat padengtos ašarų plėvele, o kai toji plėvelė pažeidžiama arba ašarų gaminama per mažai, vystosi sausų akių sindromas. Kam ši liga gresia ir kaip veiksmingai ją gydyti?...
Skaityti daugiauToks šiųmetinės kiekvienais metais kovo pradžioje minimos Pasaulinės glaukomos savaitės šūkis. Mūsų šalyje Glaukomos savaitė vyksta nuo 2009-ųjų, o jos tikslas – suteikti visuomenei kuo daugiau informacijos apie šią sunkią aklumą nešančią ligą. Būtent dėl susirgimų dažnumo ir neišgydomų pasekmių glaukoma laikoma viena svarbiausių akių ligų. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, ji yra antra dažniausia aklumo priežastis pasaulyje ir pagrindinė aklumo priežastis išsivysčiusiose šalyse. ...
Skaityti daugiauGeras regėjimas, atrodytų, savaime suprantamas dalykas, tad susirūpiname juo tik tada, kai suprastėjusi rega ima bloginti gyvenimo kokybę. Taisyklių, kaip padėti savo akims, esame girdėję devynias galybes, tačiau pamirštame jomis vadovautis, o, sulaukę vyresnio amžiaus, manome, kad jau per vėlu. Tad ar galime pasaulį matyti ryškiai kuo ilgiau?...
Skaityti daugiauVisi žinome, kas yra troškulys. Be vandens žmogus išgyvena vos septynias dienas. Tačiau gerdamas jūros vandenį žmogus mirtų dar greičiau. Kodėl? Didesnė druskų koncentracija žudo. Netekusios vandens, ląstelės miršta. Sausų akių sindromas – ne mirtina, bet smarkiai bloginanti gyvenimo kokybę liga. Kita vertus, visiškas ligos ignoravimas gali sukelti sunkias pasekmes, tokias kaip ragenos opos ir kt. Žinoma, kad išsivaduoti iš ligos gniaužtų įmanoma tik pašalinus jos priežastis. Deja, pagydomos ne visos ligos. Neretai vienintele pagalba sergančiajam tampa tik simptomų malšinimas. Todėl ypač svarbu žinoti, kad sergantiesiems sausų akių sindromu yra ligos priežastį įveikiantis gydymas....
Skaityti daugiauPastaruosius du dešimtmečius mokslininkus domina palyginti nauja patofiziologinė būklė – metabolinis sindromas. Šis sveikatos sutrikimas labiau paplitęs civilizuotose šalyse, susijęs su šiuolaikiniu gyvenimo būdu ir genetiniais veiksniais. Metabolinis sindromas ypač svarbus kardiologams, endokrinologams ir šeimos gydytojams. Nagrinėjant įvairialypius jo etiologijos ir patogenezės klausimus, atskleidžiamos vis naujos šio sindromo sąsajos su kitomis medicinos sritimis, tarp jų ir oftalmologija. Regėjimas – pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Išsaugoti gerą regėjimą visą amžių – svarbu kiekvienam. Kokią įtaką metabolinis sindromas daro akių ligoms? Komentuoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos oftalmologė dr. Goda Miniauskienė....
Skaityti daugiauSausų akių sindromas – tai būklė, kai dėl nepakankamos ašarų gamybos arba nekokybiškos ašarų plėvelės išsivysto akies sausumo simptomai. Kompiuteriai, kontaktiniai lęšiai, oro kondicionieriai, o ir senėjanti visuomenė lemia didėjantį šios ligos kamuojamų žmonių skaičių. Gera žinia, kad šiuolaikiniai mokslo pasiekimai leido sukurti preparatą, kuris ne tik malšina simptomus, bet ir gydo sindromą iš esmės....
Skaityti daugiauGlaukoma pavojinga todėl, kad lėtas akipločio mažėjimas pačiam pacientui beveik nepastebimas iki pat kritiško jo susiaurėjimo – stadijos, kai gydymas jau nebeveiksmingas. Lietuvoje sergančiųjų glaukoma turėtų būti daugiau kaip 30 tūkstančių, tačiau dėl informacijos apie ligą stokos ir nepakankamos diagnostikos realiai jų gydosi daug mažiau. Kaip pasiekti veiksmingos profilaktikos ir geresnės diagnostikos, kad gydymas būtų suteiktas laiku?...
Skaityti daugiauKaip intensyviai kasdien naudojamės akimis, dažnai suprantame tik suprastėjus regėjimui. Pavyzdžiui, kai raidės skaitant tampa tarsi išplaukusios ir nebematome toli esančių objektų. Ligi šiol dažniausia tautiečių apakimo priežastis buvo glaukoma. Jau 3 metai ją aplenkė tinklainės ligos, iš esmės – amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD). Iškraipytos linijos, „šokinėjančios“ raidės gali būti šios grėsmingos į aklumą vedančios ligos požymiai. ...
Skaityti daugiauMažylio akys – tai vienas didžiausių turtų, kurį jis gauna gimęs. Matydamas vaikas ne tik pažįsta savo tėvelius, bet ir susipažįsta su jį supančiu pasauliu. Tačiau kartais akyčių neaplenkia ligos. Viena iš didžiausią susirūpinimą mamoms keliančių ligų yra žvairumas....
Skaityti daugiauGlaukoma – lėtinė akių liga, kurios laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti, galima apakti. Apakimas glaukomos atveju yra neišgydomas, nes liga pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles. Šių dienų medicina gali gana daug – diagnozuoti, gydyti ir sustabdyti glaukomos progresavimą. Deja, glaukomos sukelto aklumo šiuolaikinė medicina išgydyti dar negali. ...
Skaityti daugiauKovo mėnesį visame pasaulyje minima Pasaulinė glaukomos diena. Šiais metais šiai ligai minėti bei supažindinti visuomenę su ligos profilaktika, diagnostika ir gydymu skiriamas ypatingas dėmesys. Kaip minima ši diena pasaulyje? Apie glaukomą, šios ligos simptomus, diagnostiką, profilaktiką ir gydymą kalbame su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, Akių ligų centro gydytoju oftalmologu Sauliumi Galgausku....
Skaityti daugiauKokios yra atliekamos operacijos esant didelei trumparegystei? Apie akių operacijas lazeriu bei lęšiuko keitimą pasakoja KMUK akių klinikos gydytoja-oftalmologė med.dr. Loresa KRIAUČIŪNIENĖ ir gydytoja Gražina MARKAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra 45 mln. aklų žmonių ir 135 mln. regos negalią turinčių asmenų. 80 proc. aklumo atvejų galima išvengti. Tai priklauso nuo gyvenamosios aplinkos bei paciento sąmoningumo. ...
Skaityti daugiauSausomis akimis skundžiasi vis daugiau žmonių. Dar prieš keletą dešimčių metų šis sutrikimas buvo būdingas tik sergantiesiems tokiomis ligomis, kaip reumatas, nes dėl ligos jie rečiau mirksi. Dabartiniai žmonėms yra vienas itin didelis rizikos veiksnys – kompiuteris. Todėl sausų akių sindromas yra pažįstamas daugeliui....
Skaityti daugiau
