Sausos akies sindromą gali sukelti įvairūs veiksniai. Pagal patofiziologinį mechanizmą jie skiriami į mažinančius ašarų kiekį ir skatinančius jų garavimą. Sausų akių sindromas dėl išgaravimo pasireiškia padidėjus vandens pasišalinimui nuo akies paviršiaus, esant normaliai ašarų liaukų funkcijai. Jo priežastys gali būti vidinės, pasireiškiančios dėl ligų, veikiančių vokų struktūrą ir funkciją, ir išorinės, kai akies paviršiaus sausumas atsiranda dėl išorinių priežasčių, pvz., oro kondicionierių, ilgai dirbant įtemptą regimąjį darbą nemirksint (stomatologai, chirurgai, juvelyrai, vairuotojai, dirbantys kompiuteriu). Sindromo rizika didesnė grožio salono darbuotojams, kirpėjams (dėl chemikalų, sauso patalpų oro ir kt.).
Apskritai sausų akių sindromu dažniau serga moterys. Tam įtakos turi būklės, susijusios su hormonų pokyčiais – nėštumas, mėnesinės, žindymas, kontraceptikų vartojimas, menopauzė. Vyrus jis vargina daug rečiau, nes jų akis saugo vyriškas hormonas androgenas.
Akių sausumą patiria ir žmonės, dėvintys kontaktinius lęšius. Maždaug 50 proc. visų jų skundžiasi sausų akių sindromui būdingais požymiais.
Ašaros būtinos, jos ne tik drėkina ir sutepa akį, mažina infekcijos riziką, išplauna nešvarumus, bet ir sudaro sąlygas gerai matyti, t.y. maitina, saugo ir lygina rageną.
Ašarų plėvelę sudaro trys pagrindiniai sluoksniai: vidinis, vidurinis ir išorinis. Giliausiai esantis ir ploniausias ašarų plėvelės vidinis (mucino) sluoksnis. Vidinio sluoksnio gleivės tolygiai paskirsto ašarų plėvelę akies paviršiuje, suteikia ašarai klampumo, būtino, kad ašaros plėvelė stabiliai prisitvirtintų prie ragenos. Vidurinis sluoksnis – vandeninis, pats storiausias. Šis sluoksnis drėkina ir maitina akį, išplauna patekusius svetimkūnius ir dirgiklius, saugo nuo infekcijos. Išorinis – tai riebalinis (lipidinis) sluoksnis, jis lėtina vandens išgaravimą. Pakitus bent vienam iš jų, gali atsirasti sausos akies simptomų.
Ašaros nėra tik sūrus vandenėlis, tai – vandens, baltymų, lipidų, elektrolitų ir kitų medžiagų mišinys. Tai vienintelis akies paviršiaus maitinimosi šaltinis, nes ragena neturi kraujagyslių. Taigi ašaroje yra: polisacharidų ( mucino), kurie palaiko ašarų klampumą ir kurie reikalingi ašaroms prikibti prie akies paviršiaus. Jie užtikrina, kad kiekvieno mirksnio ciklo metu ašarų plėvelė tolygiai pasiskirstytų ant akies paviršiaus ir kad į visas jo dalis patektų ašarų plėvelės pernešamų maistingų medžiagų, įskaitant augimo ir žaizdų gijimo veiksnius; baltymus (proteinus), kurie yra apsauginis barjeras infekcijos sukėlėjų invazijai, jie skatina epitelio augimą ir gijimą. Daugelis ašarų baltymų pasižymi antibakterinėmis savybėmis – iš karto sunaikina bakterijas ar stabdo jų augimą, dėl kurio priešingu atveju ašarų plėvelėje susidarytų puiki terpė kenksmingiems mikroorganizmams. Tai imunoglobulinai (baltymai), kurie atsakingi už apsauginę ašaros funkciją, patekus mikrobams ar virusams ant akies paviršiaus, bei citokinai - reikalingi uždegimo reakcijai sukelti, kuri taip pat yra vienas iš apsaugos mechanizmų, patekus mikrobui ar virusui. Už ragenos atsinaujinimą atsakingi baltymai: Epitelio augimo faktorius (EGF) - baltymas, skatinantis epitelio atkūrimą bei fermentai.
Išsamiai apie ašarų sudėtį pasakojame tam, kad taptų aišku, jog, norint gydyti sausų akių sindromą, akims reikia ne vien sūraus vandenėlio. Reikia tokių lašų akims, kurie atkurtų ir visišką ašarų sudėtį, ir jų funkciją.
Kad geriau suprastume, dėl ko sausėja akis, išsamiau paaiškinsime ir procesus, kurie lemia šios ligos išsivystymą. Visų gyvų organizmų medžiagų apykaita vyksta osmoso dėka. Organizme osmoso procesas vyksta tada, kai du skirtingos koncentracijos druskos tirpalai atskirti pusiau pralaidžia membrana, o vandens molekulės juda iš silpnesnės koncentracijos tirpalo į didesnės koncentracijos tirpalą.
Osmosinis slėgis didesnis toje membranos pusėje, kur būna didesnė ištirpusių medžiagų koncentracija. Aplinka (tirpalas) gali būti izotoninė, hipertoninė ir hipotoninė. Izotoninė – kai ištirpusių druskų kiekis ląstelės viduje yra toks pat, koks ašarų plėvelėje, ir kai vandens molekulių į abi puses pereina vienodas kiekis. Tai normali akių būklė. Hipotoninė – kai druskų koncentracija ląstelės išorėje yra mažesnė negu viduje, todėl į ląstelę daugiau vandens molekulių įeina negu išeina. Ir galiausiai hipertoninė aplinka, kai ištirpusių druskų kiekis ląstelės išorėje yra didesnis nei ląstelės viduje. Kas gi vyksta, kai ašaros tampa hipertoninės?
Natūraliai sveikos ašarų plėvelės lipidinis sluoksnis ant akies paviršiaus nesutrūkęs išlieka 10 s. Vėliau, jei mirksėsime rečiau, lipidinis sluoksnis trūksta, ir vanduo pradeda garuoti iš ašarų plėvelės. Bet druskų kiekis išlieka tas pats. Todėl ašaros tampa hipertoninės (turinčios didesnę druskų koncentraciją), o žmonės jaučia perštėjimą, sako, kad akys lyg smėlio pripiltos ir kt. Osmosiškumas lemia, kad, esant didesnei nei fiziologinė druskų koncentracijai ašarų plėvelėje, vanduo pradeda pasišalinti iš epitelio ląstelių. Netekusios vandens ragenos epitelio ląstelės žūsta. Prasideda akies paviršiaus uždegimas, dėl kurio ir naujai pasigaminusios ląstelės būna nevisavertės.
Taigi nesvarbu, kokia yra sausų akių priežastis, sindromas prasideda nuo padidėjusio druskų kiekio ašaroje, t.y. hipertoninės/hiperosmosinės/druskingos ašaros. Esant sausų akių sindromui, normali ašara virsta nevisaverte, kurioje nėra mucino (dėl to ji sunkiai laikosi ant akies paviršiaus, o ragena badauja), nėra baltymų (nėra akies paviršiaus apsaugos), bet yra aktyvuotų uždegimo mediatorių, dėl ko ašara tampa žalojanti užuot saugojusi. Taip užsukamas ydingas ratas: dėl sausų akių sindromo ašaros tampa hipertoninės (druskingos) ir epitelio ląstelės patiria stresą, kurio metu išskiria daug uždegimo mediatorių ir žūsta. Prasideda uždegimas tai lemia, kad atsinaujinančios epitelio ląstelės yra nevisavertės, o naujai pagamintos ašaros būna nekokybiškos ir negali užtikrinti visų akies apsaugos funkcijų, dėl ko dar labiau gilėja pažeidimas.
Taigi sustabdyti šį procesą galima tik nuslopinant uždegimą ir užtikrinant komforto sąlygas akies paviršiaus ląstelėms.
Nustatyta, kad daugelis žinduolių ląstelių turi būdų išgyventi hipertoninėje aplinkoje naudojant specifinį adaptacijos būdą – neutralių organinių dalelių kaupimą ląstelės viduje. Tuo remiantis ir buvo iškelta hipotezė, kad, papildomai sulašinus neutralių dalelių, gali palengvėti SAS simptomai.
Neutralios dalelės (osmoprotektoriai) – mažos nejoninės molekulės, kurios didina vandens koncentraciją ląstelėje, neleidžia pasišalinti vandeniui iš ląstelės, nesvarbu, kas vyksta už jos ribų. Taigi osmoprotekcija – nauja sausų akių gydymo technologija. Kaip osmoprotektorius veikia neutralioji dalelė L-karnitinas, eritritolis ir glicerolis.
Šiuo metu sausų akių sindromo gydymo priemonių arsenalą sudaro dirbtinės hipotoninės ašaros, lubrikantai ir osmoprotektoriai (neutralios dalelės).
Dirbtinės ašaros slopina simptomus, bet, deja, jų poveikis neilgas ir paviršinis, nes neatkuria pažeistų ląstelių. Taip pat dirbtinės ašaros nepadės, jei pažeistos taurinės (goblet cells) ląstelės ir Meibomijaus liaukos.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į konservantą, kurio yra dirbtinių ašarų sudėtyje. Dažniausiai tai yra benzalkoniumo chloridas (BAK). Jis veikia ašarų plėvelę, ją suskaldydamas, sustiprindamas vandens išgaravimą, taip pažeisdamas akies paviršių. Dėl to sausų akių sindromas dar pasunkėja.
Preparatuose sausų akių sindromui gydyti naudojami įvairūs lubrikantai, vienas jų –karboksimetilceliuliozė (KMC). Naujausių tyrimų rezultatai rodo, kad KMC tiesiogiai prikimba prie ragenos epitelio ląstelių, o neseniai atlikti tyrimai, siekiant įvertinti, kaip KMC veikia ragenos epitelio žaizdų gijimą, parodė, kad KMC gali pagreitinti ragenos paviršiaus gijimą po gydymo LASIK ar kitos intervencijos į akį ir sumažinti simptomus.
Sausų akių sindromui gydyti skirti preparatai gali didinti ašarų kiekį (dirbtinės ašaros), palaikyti akies paviršiaus drėgmę (lubrikantai). Tačiau jau yra preparatų, kurie sujungia šias dvi funkcijas ir dar veikia kaip osmoprotektoriai, t.y. apsaugo ląsteles nuo tolimesnės žūties ar pažeidimo ir sudaro sąlygas natūraliai visaverčių ašarų gamybai. Tokiomis savybėmis pasižymi neseniai Lietuvoje pasirodęs preparatas Optive. Akies paviršiaus drėkinimą užtikrina preparato sudėtyje esanti karboksimetilceliuliozė (KMC) ir glicerolis, o osmoprotekciją gerina neutralios dalelės – L-karnitinas ir eritritolis. Tai vienintelis sausų akių preparatas, turintis neutralių dalelių ir galintis ląsteles apsaugoti nuo streso ir žūties hipertoninės ašaros aplinkoje, mažinantis uždegimo procesus sausų akių sindromo metu ir skatinantis visavertės ašaros gamybą. Optive poveikis dėl dvigubos KMC molekulės trunka daugiau nei 24 valandas, o optimali glicerolio koncentracija užtikrina, kad vaizdas išliktų ryškus, tačiau nesilietų, ir kartu suteikia akims komforto jausmą.
Dar vienas privalumas – gamintojai Optive preparatui apsaugoti naudoja naujos kartos konservantą PuriteTM. Tai neutrali, tik buteliuke veikianti medžiaga, sauganti pakuotėje esantį preparatą nuo užkrato, o akies paviršiuje skylanti į natūralias sudedamąsias ašarų dalis.
Taigi Optive – kol kas vienintelis preparatas pasaulyje, skirtas SAS gydyti, kuris užtikrina ir lubrikaciją, ir osmoprotekciją. Lašinant Optive nuolat, osmoprotekcija nenutrūksta, todėl ląstelės „nebestresuoja“. Dėl to natūraliai sintetinamos sveikos ir visavertės ašaros ir taip natūraliai išvengiama akių sausumo.
Optive reikia lašinti tik kartą ar du (priklauso nuo akių būklės) per dieną, o pradarytas buteliukas galios net 6 mėnesius. Priklausomybės prie šių lašų nėra. Atlikus tyrimus, Optive leista naudoti kartu su kontaktiniais lęšiais. Be to preparatas turi patvirtintą indikaciją žmonėms po akių lazerio operacijų
Pasirinkimo teisė – pacientų rankose. Tačiau rekomenduojama nepamiršti, koks yra lašų vartojimo tikslas ir už ką žmogus pasiryžęs mokėti: ar už preparatą, kuris trumpam malšina simptomus, o neretai dar turi ir šiai ligai nesaugų konservantą, ar vis dėlto norėtų ligą gydyti iš esmės?
gyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPastaruoju metu vis daugiau kalbama apie sausų akių ligą, ir ne be reikalo. Viena vertus, tai gana dažnas negalavimas. Kita vertus, tinkamai ir laiku nepasirūpinus akių sveikata, galima smarkiai joms pakenkti ir sulaukti rimtų ir nemalonių pasekmių. Tad kaip išsaugoti akis sveikas?...
Skaityti daugiautikiu, kad mano pasakojimas bus naudingas ne vienam iš jūsų. noriu paraginti...
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauAkys – ne tik sielos veidrodis, bet ir svarbus jutimo organas, leidžiantis džiaugtis gyvenimo spalvomis. Jos suteikia net 80 proc. visos informacijos apie mus supantį pasaulį. Taigi gyvenimas be regėjimo būtų be galo sunkus. Veikiausiai todėl informacijai apie akių ligų prevenciją ir pavojus skirta net keletas atmintinų datų. Pasaulinė regėjimo ir Pasaulinė baltosios lazdelės dienos, Glaukomos savaitė – skirtos tam, kad kuo daugiau žmonių susirūpintų akių šviesa ir suskubtų apsilankyti pas gydytoją. ...
Skaityti daugiauPirmiausia, kas šauna į galvą kalbant apie per ilgą sėdėjimą prie kompiuterio, – vaikystėje girdėtas močiutės pamokymas: „Nesėdėk per ilgai prie televizoriaus – akys išvarvės“. Akys neišvarvėjo, bet akinius ant nosies teko užsikabint. Naujųjų laikų „televizorius“ – kompiuteris – kenkia ne tik akims....
Skaityti daugiauPabandykite užsirišti akis ir pabūti dieną ar bent valandą visiškoje tamsoje. Galbūt tai padės suprasti, kad rūpintis akimis būtina, kol jos sveikos, kol neįsibėgėjo akis žeidžiantys procesai. Geras regėjimas – tikras turtas, o pastangų, kad jį turėtume kuo ilgiau, reikia tikrai nedidelių: bent kartą per metus pasikonsultuoti su gydytoju ir pasitikrinti regėjimą, saugoti akis nuo saulės šviesos ir stengtis, kad organizmas gautų visų gerai akių būklei palaikyti reikiamų medžiagų....
Skaityti daugiauAkių vokų krašte, odoje, yra išsidėsčiusios riebalų ir prakaito liaukos, kurios gamina riebalinį sekretą, sutepantį vokų kraštus. Jei užsikimšus šioms liaukoms patenka infekcija, išsivysto miežis. Naivu manyti, kad ūminis voko krašto riebalinės liaukos, atsiveriančios į blakstienos maišelį, ir aplinkinių audinių uždegimas, vadinamasis miežis, būna tik vaikams. Gydytoja oftalmologė Dalia Buragienė sako, kad ir suaugusiesiems jis dažnai pasitaiko. ...
Skaityti daugiauPaskutiniu metu vis daugėja pacientų, kurie skundžiasi akių sausumu. Nustatyta, kad vienas iš penkių asmenų, apsilankiusių pas akių gydytoją, kenčia dėl sausų akių. Per paskutinius penkerius metus šios patologijos ženkliai padaugėjo. Šiame straipsnyje rašoma apie šios akių ligos simptomus, priežastis ir gydymo galimybes....
Skaityti daugiauPabandykite bent vieną dieną pagyventi užrištomis akimis ir tikrai įsitikinsite, kad akys – nepaprastai brangus žmogaus turtas. Tad, aišku, jas reikia saugoti ir tinkamai prižiūrėti. Geras regėjimas daugeliui iš mūsų yra savaime suprantamas dalykas. Tačiau tik iki tol, kol suprastėjusi rega ima pastebimai bloginti gyvenimo kokybę. Yra dalykų, tokių kaip senėjimas, genetinės ligos ar traumos, kurių negalime pakeisti. Tačiau kitais atvejais akių sveikatą galima pagerinti ir ilgai džiaugtis geru regėjimu. ...
Skaityti daugiauKad vasarą kūnas prakaituodamas išgarina vandenį, žinome. Tačiau ar žinome, kad kaitri saulė išgarina ir mūsų akis, tiksliau, ašaras ir dėl to gali atsirasti diskomforto jausmas akyse arba paūmėti sausų akių sindromas. Todėl ne tik vykstant į kurortus, bet ir pasiliekant mieste vasarą būtina pagalvoti apie akių apsaugą – plačiabryles skrybėlaites ir akinius nuo saulės. Atminkite: ašarų plėvelė nuo akies paviršiaus išgaruoja greičiau nei vandens lašai išdžiūna ant jūsų kūno po maudynių. O dar pavojų akims nešančios dulkės, smėlis, sūrus jūros vanduo. Kaip užsitikrinti maksimalią akių apsaugą?...
Skaityti daugiauTeiginys, kad ašarų gali nepakakti arba kad jos gali būti netinkamos kokybės, nieko apie akių ligas neišmanančiam gali pasirodyti keistas. Užtat žinantieji atsakys, kad ašaros skirtos ne vien emocijoms išreikšti ar akims apsaugoti nuo dulkių ar svetimkūnių ir gaminasi jos nuolat (per dieną 1–1,5 ml ašarų), o ne tik kai žmogus verkia ar džiaugiasi. Sveikos akys nuolat padengtos ašarų plėvele, o kai toji plėvelė pažeidžiama arba ašarų gaminama per mažai, vystosi sausų akių sindromas. Kam ši liga gresia ir kaip veiksmingai ją gydyti?...
Skaityti daugiauToks šiųmetinės kiekvienais metais kovo pradžioje minimos Pasaulinės glaukomos savaitės šūkis. Mūsų šalyje Glaukomos savaitė vyksta nuo 2009-ųjų, o jos tikslas – suteikti visuomenei kuo daugiau informacijos apie šią sunkią aklumą nešančią ligą. Būtent dėl susirgimų dažnumo ir neišgydomų pasekmių glaukoma laikoma viena svarbiausių akių ligų. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, ji yra antra dažniausia aklumo priežastis pasaulyje ir pagrindinė aklumo priežastis išsivysčiusiose šalyse. ...
Skaityti daugiauGeras regėjimas, atrodytų, savaime suprantamas dalykas, tad susirūpiname juo tik tada, kai suprastėjusi rega ima bloginti gyvenimo kokybę. Taisyklių, kaip padėti savo akims, esame girdėję devynias galybes, tačiau pamirštame jomis vadovautis, o, sulaukę vyresnio amžiaus, manome, kad jau per vėlu. Tad ar galime pasaulį matyti ryškiai kuo ilgiau?...
Skaityti daugiauVisi žinome, kas yra troškulys. Be vandens žmogus išgyvena vos septynias dienas. Tačiau gerdamas jūros vandenį žmogus mirtų dar greičiau. Kodėl? Didesnė druskų koncentracija žudo. Netekusios vandens, ląstelės miršta. Sausų akių sindromas – ne mirtina, bet smarkiai bloginanti gyvenimo kokybę liga. Kita vertus, visiškas ligos ignoravimas gali sukelti sunkias pasekmes, tokias kaip ragenos opos ir kt. Žinoma, kad išsivaduoti iš ligos gniaužtų įmanoma tik pašalinus jos priežastis. Deja, pagydomos ne visos ligos. Neretai vienintele pagalba sergančiajam tampa tik simptomų malšinimas. Todėl ypač svarbu žinoti, kad sergantiesiems sausų akių sindromu yra ligos priežastį įveikiantis gydymas....
Skaityti daugiauPastaruosius du dešimtmečius mokslininkus domina palyginti nauja patofiziologinė būklė – metabolinis sindromas. Šis sveikatos sutrikimas labiau paplitęs civilizuotose šalyse, susijęs su šiuolaikiniu gyvenimo būdu ir genetiniais veiksniais. Metabolinis sindromas ypač svarbus kardiologams, endokrinologams ir šeimos gydytojams. Nagrinėjant įvairialypius jo etiologijos ir patogenezės klausimus, atskleidžiamos vis naujos šio sindromo sąsajos su kitomis medicinos sritimis, tarp jų ir oftalmologija. Regėjimas – pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Išsaugoti gerą regėjimą visą amžių – svarbu kiekvienam. Kokią įtaką metabolinis sindromas daro akių ligoms? Komentuoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos oftalmologė dr. Goda Miniauskienė....
Skaityti daugiauSausų akių sindromas – tai būklė, kai dėl nepakankamos ašarų gamybos arba nekokybiškos ašarų plėvelės išsivysto akies sausumo simptomai. Kompiuteriai, kontaktiniai lęšiai, oro kondicionieriai, o ir senėjanti visuomenė lemia didėjantį šios ligos kamuojamų žmonių skaičių. Gera žinia, kad šiuolaikiniai mokslo pasiekimai leido sukurti preparatą, kuris ne tik malšina simptomus, bet ir gydo sindromą iš esmės....
Skaityti daugiauGlaukoma pavojinga todėl, kad lėtas akipločio mažėjimas pačiam pacientui beveik nepastebimas iki pat kritiško jo susiaurėjimo – stadijos, kai gydymas jau nebeveiksmingas. Lietuvoje sergančiųjų glaukoma turėtų būti daugiau kaip 30 tūkstančių, tačiau dėl informacijos apie ligą stokos ir nepakankamos diagnostikos realiai jų gydosi daug mažiau. Kaip pasiekti veiksmingos profilaktikos ir geresnės diagnostikos, kad gydymas būtų suteiktas laiku?...
Skaityti daugiauKaip intensyviai kasdien naudojamės akimis, dažnai suprantame tik suprastėjus regėjimui. Pavyzdžiui, kai raidės skaitant tampa tarsi išplaukusios ir nebematome toli esančių objektų. Ligi šiol dažniausia tautiečių apakimo priežastis buvo glaukoma. Jau 3 metai ją aplenkė tinklainės ligos, iš esmės – amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD). Iškraipytos linijos, „šokinėjančios“ raidės gali būti šios grėsmingos į aklumą vedančios ligos požymiai. ...
Skaityti daugiauMažylio akys – tai vienas didžiausių turtų, kurį jis gauna gimęs. Matydamas vaikas ne tik pažįsta savo tėvelius, bet ir susipažįsta su jį supančiu pasauliu. Tačiau kartais akyčių neaplenkia ligos. Viena iš didžiausią susirūpinimą mamoms keliančių ligų yra žvairumas....
Skaityti daugiauGlaukoma – lėtinė akių liga, kurios laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti, galima apakti. Apakimas glaukomos atveju yra neišgydomas, nes liga pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles. Šių dienų medicina gali gana daug – diagnozuoti, gydyti ir sustabdyti glaukomos progresavimą. Deja, glaukomos sukelto aklumo šiuolaikinė medicina išgydyti dar negali. ...
Skaityti daugiauKovo mėnesį visame pasaulyje minima Pasaulinė glaukomos diena. Šiais metais šiai ligai minėti bei supažindinti visuomenę su ligos profilaktika, diagnostika ir gydymu skiriamas ypatingas dėmesys. Kaip minima ši diena pasaulyje? Apie glaukomą, šios ligos simptomus, diagnostiką, profilaktiką ir gydymą kalbame su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, Akių ligų centro gydytoju oftalmologu Sauliumi Galgausku....
Skaityti daugiauKokios yra atliekamos operacijos esant didelei trumparegystei? Apie akių operacijas lazeriu bei lęšiuko keitimą pasakoja KMUK akių klinikos gydytoja-oftalmologė med.dr. Loresa KRIAUČIŪNIENĖ ir gydytoja Gražina MARKAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra 45 mln. aklų žmonių ir 135 mln. regos negalią turinčių asmenų. 80 proc. aklumo atvejų galima išvengti. Tai priklauso nuo gyvenamosios aplinkos bei paciento sąmoningumo. ...
Skaityti daugiauSausomis akimis skundžiasi vis daugiau žmonių. Dar prieš keletą dešimčių metų šis sutrikimas buvo būdingas tik sergantiesiems tokiomis ligomis, kaip reumatas, nes dėl ligos jie rečiau mirksi. Dabartiniai žmonėms yra vienas itin didelis rizikos veiksnys – kompiuteris. Todėl sausų akių sindromas yra pažįstamas daugeliui....
Skaityti daugiau