Glaukoma: užkirskim kelią išvengiamam aklumui

Kad būtų išvengta glaukomos sukelto aklumo, užbėgta ligai už akių, organizuojama pasaulinė akcija – Glaukomos savaitė, kuri kasmet minima kovo pradžioje. Jos tikslas – suteikti visuomenei kuo daugiau žinių apie šią klastingą ligą. Informuoti, kad vienintelė ir tikra glaukomos profilaktika – tai laiku suteikta akių gydytojo konsultacija, kurios metu įvertinami pakitimai, diagnozuojama glaukoma ir skiriamas gydymas.
Šių metų akcija pabrėžia, kad tikimybė susirgti glaukoma daug kartų padidėja tiems, kurių šeimos nariai sirgo ar serga šia liga. Todėl oftalmologai primygtinai kviečia atvykti ir pasitikrinti rizikos grupės žmones.

Apankama kas 5 sekundes

Pasaulio sveikatos apsaugos organizacija prognozuoja, kad 2020 m. pasaulyje bus 80 mln. glaukoma sergančių žmonių. Apskaičiuota, kad kas 5 sekundes pasaulyje apanka vienas suaugęs žmogus, kas minutę – vienas vaikas.
Lietuvos glaukomos draugijos prezidentės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Akių ligų klinikos Konsultacinio-diagnostinio skyriaus vadovės gydytojos oftalmologės doc. dr. Ingridos Janulevičienės teigimu, mūsų šalyje glaukomos ir akių hipertenzijos (glaukomos rizikos veiksnio) atvejų yra 14,56 tūkstančiui gyventojų. Kasmet nustatoma apie 10 tūkst. naujų glaukomos atvejų suaugusiems ir apie 300 – vaikams iki 18 metų. Be to, manoma, kad dar tiek pat yra sergančiųjų, kurie savo diagnozės dar nežino. Suprantama, kad mūsų mažai šaliai tai gana dideli skaičiai, ir jie turėtų priversti susimąstyti, nes, nors ligos diagnostika ir gydymas tobulėja, tikimybė dėl glaukomos netekti regėjimo tebelieka labai didelė.
 

Kodėl vystosi glaukoma

Glaukoma – lėtinė akių liga, kurios laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti, galima apakti. Apakimas glaukomos atveju neišgydomas, nes liga pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles. „Tinklainės ganglijinių ląstelių skaidulos sudaro regos nervą, kuris viską, ką matom, tarsi koks kompiuterio kabelis perduoda smegenims. Kai akies spaudimas per didelis, t.y. akies obuolys per kietas, spaudžiamas regos nervas, dėl to žūsta jo skaidulos“, – aiškina Akių priežiūros ir gydymo centro „Rega“ gydytoja konsultantė Lietuvos mokslo premijos laureatė dr. Rasa Bagdonienė.
Dėl to, norint išgelbėti žmones nuo aklumo arba kad regėjimas smarkiai nesuprastėtų, itin svarbu ligą nustatyti kuo anksčiau: juo vėliau glaukomą diagnozuosime, tuo daugiau nervinių skaidulų prarasime. Be to, ką praradome, jau nebesugrąžinsime. Glaukoma – tai liga, kurią galima pristabdyti, sulėtinti jos progresavimą, tačiau visiškai išgydyti neįmanoma.
 

Glaukomos formų – apie 40

Glaukoma skirstoma į uždaro ir atviro kampo glaukomą, o pagal eigą – lėtinės ir ūminės eigos. Dažniausiai pasitaikanti – lėtinė atviro kampo glaukoma. „Tai klastinga jokių pradinių požymių nesukelianti forma – ją nustatyti laiku galima tik profilaktiškai tikrinant akis. Yra glaukomos formų, kurios sukelia nemalonų tempimo, skausmo pojūtį, trunkantį ilgiau pabuvus tamsoje ar pasilenkus, išgėrus daugiau skysčių, pabuvus karštyje ar po skalbimo, grindų plovimo ar ravėjimo darže, kai ilgesnį laiką tenka būti pasilenkus, po patirto sielvarto ar susijaudinimo.
Pacientas į šiuos požymius nekreipia dėmesio, teisinasi nuovargiu ir persitempimu, juolab kad vos kelias minutes ar valandas trunkantys nemalonūs pojūčiai praeina, ir po to jaučiamasi visiškai gerai. Tai gali būti lėtinės uždaro kampo glaukomos požymiai. Kartais liga būna ūminės eigos – skundžiamasi smilkinių skausmais, skauda apie akis, veržia ir skauda akį (dažniau vieną), smarkiai pablogėja rega, pykina, vemiama, – tai glaukomos priepuolis, reikalinga skubi akių gydytojo pagalba“, – aiškina doc. dr. I.Janulevičienė.
Glaukoma turi keletą rizikos veiksnių, tai didelio laipsnio trumparegystė, migrena, arterinio kraujospūdžio svyravimai (tiek žemo, tiek aukšto kraujospūdžio), įvairūs kraujotakos sutrikimai, taip pat glaukoma gali atsirasti po stiprių akių sužeidimų ar kai kurių akių operacijų.
 

Išaiškėja atsitiktinai

Glaukoma neužkrečiama, tačiau gali būti paveldima. Susirgus glaukoma, pamažu siaurėja akiplotis, darosi sunku orientuotis aplinkoje, nes matymas tampa tarsi „pro vamzdį“. Sergantieji ilgą laiką net nežino, kad serga glaukoma, nes pradinėse stadijose ši liga dažniausiai nesukelia jokių nusiskundimų: žmogui nei skauda, nei akis graužia.

Kitas dalykas, dėl ko liga diagnozuojama pavėluotai, kad glaukoma dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, kurie paprastai mano, kad regėjimo blogėjimas – natūralus senėjimo procesas, ir todėl neskuba pas gydytoją. Kai kurie žmonės gali skųstis akių perštėjimu, niežėjimu, kiti sakyti, kad niekaip nesiseka parinkti akinius skaitymui.
„Iš tiesų, vieno ar kelių specifinių glaukomos simptomų nėra. Be to, žmonės vis dar labiau linkę patarimų kreiptis į kaimynus, draugus ar pažįstamus, kurie, aišku, mielai dalijasi savo akių gydymo receptais, bet tik ne į gydytojus. Todėl kelias iki akių gydytojo kabineto neretai prailgsta, ir į specialistą kreipiamasi tada, kai žmogui sunku orientuotis aplinkoje, kai jis kliūna už daiktų ar atsitiktinai uždengęs vieną akį staiga supranta, kad antrąja akimi visiškai nebemato. Deja, bet vis dar neretai liga išaiškėja tik atsitiktinumo dėka“, – savo praktikos pastebėjimais dalijasi dr. R.Bagdonienė.
 

Ragenos storis – svarbus glaukomai?

Akispūdis – vienas iš glaukomos diagnostinių požymių, tačiau vien akispūdžio padidėjimas dar nereiškia glaukomos diagnozės.
„Labai svarbus žymuo yra ragenos storis. Jei ragena storesnė, glaukomos tikimybė mažesnė. Jeigu ragena plona, glaukomos grėsmė labai didelė. Mūsų įstaiga ne pirmi metai dalyvauja Glaukomos dienos akcijoje ir nemokamai matuoja akies spaudimą ir ragenos storį. Tikrindami iš karto du parametrus, galime patikimiau atrinkti glaukoma sergančius ar tuos, kuriems ši liga yra įtariama. Šiam darbui skiriame 2 gydytojus“, – sako Akių priežiūros ir gydymo centro „Rega“ gydytoja.
Anot dr. R.Bagdonienės, tiek praėjusiais metais, tiek šiemet norinčiųjų pasitikrinti, ar neserga glaukoma, netrūko. „Šių metų duomenys dar neapdoroti, tačiau praėjusiais metais glaukomos atvejų aptikome tikrai nemažai. Džiugu, kad dauguma jų buvo pradinių stadijų. Bet būta, kai diagnozavome progresavusią glaukomą žmonėms, kurie jokių negalavimų nejautė. Praėjusių metų duomenimis, apie 5 proc. žmonių nustatėme glaukoma, o 10–20 proc. akių būklė reikalavo papildomų tyrimų, t.y. glaukoma buvo tik įtarta“, – pasakoja akių gydytoja.
Glaukomos savaitės akcijoje atlikdami nemokamus akių patikrinimus dalyvavo labai daug mūsų šalies centrų ir klinikų, kuriuose, be akispūdžio, buvo tiriamas ir kitas glaukomos diagnozei svarbus žymuo – regos nervas.
 

Šiuolaikinis glaukomos gydymas

Diagnozavus glaukomą, paskyrus gydymą, po kurio laiko būtina vertinti ligos eigą ir gydymo efektyvumą. Gali būti, kad akis į vaistus nereaguoja ir gydymas neveiksmingas. Kartais ir vaistai nepakankamai efektyvūs – juos lašinant, ligos progresavimas lėtesnis, tačiau vis tiek yra. Neretai vaistai graužia akis ir tada pacientas kaltina gydytoją, kad vaistai nesumažino perštėjimo. „Tačiau vaistai nuo glaukomos skiriami akispūdžiui mažinti ir regos nervui apsaugoti, o perštėjimui mažinti paprastai skiriamos dirbtinės ašaros. Pacientui būtina išsiaiškinti gydymo esmę, priešingu atveju, jei nėra susikalbėjimo tarp gydytojo ir paciento, jei paciento lūkesčiai neatitinka realios situacijos, negalime tikėtis sėkmingo gydymo rezultatų. Tai ypač svarbu jaunesniems pacientams – prieš akis daug metų gyvenimo, tad svarbu „įstatyti ligą į rėmus“, neleisti įsibėgėti, nes kai procesas smarkiai progresavęs, jį suvaldyti net ir operacijomis dažnai nesiseka“, – įsitikinusi doc. dr. I.Janulevičienė.
Glaukoma operuojama, kai gydymas lašais neefektyvus, nepakankamas ir nepavyksta sustabdyti glaukomos proceso kompensacijos. Lazerinės chirurginės procedūros atliekamos kartu su medikamentiniu akispūdžio mažinimu arba kaip profilaktinė priemonė uždaro kampo glaukomos atveju. Glaukomos operacijų metu sudaromos sąlygos akies skysčiui filtruotis iš akies vidaus į išorę. Chirurginiu būdu sumažinus akispūdį, siekiama išvengti ligos progresavimo, tačiau atkurti iki operacijos prarasto regėjimo neįmanoma.
Glaukoma sergantiems pacientams būtina lankytis pas akių gydytoją 1–2–3 kartus per metus, atsižvelgiant į glaukominio pažeidimo gylį, paciento amžių, gretutinius rizikos veiksnius ir pan.
 

Gydymo perspektyvos

PSO rekomenduoja lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės kryptį vystyti kaip vieną iš prioritetinių sveikatingumo veiklos krypčių. PSO „Regėjimo išsaugojimas iki 2020 metų – teisė matyti“ programa VISION (angl., „Vision 2020 – the right to sight“) siekia užkirsti kelią išvengiamam aklumui. „Išsivysčiusioms Vakarų Europos valstybėms keliamos užduotys didinti visuomenės sąmoningumą, kelti sveikatos priežiūros specialistų kvalifikaciją, tobulinti infrastruktūrą. Jeigu įsigilinsime į užduočių esmę, suprasime – tai ir yra tikroji glaukomos profilaktika ir galimybė išvengti aklumo! Gerai informuota visuomenė turi suprasti profilaktinių akių patikrų ir ankstyvos diagnostikos svarbą. Rizikos veiksnių išaiškinimas laiku, teisingas gyvenimo režimas, laiku paskirtas gydymas gali padėti išsaugoti regos funkcijas“, – pabrėžia doc. dr. I.Janulevičienė.
Pasaulyje įdiegtos modernios glaukomos diagnostikos technologijos šiuo metu yra prieinamos ir Lietuvos pacientams. „LSMU Akių klinikoje yra moderni bazė ankstyvai glaukomos diagnostikai, todėl galime drąsiai sakyti, kad glaukomos diagnostinės technologijos atitinka pasaulinius standartus“, – sako gydytoja. Gerą bazę turi ir kiti šalies centrai.
Anot doc. dr. I.Janulevičienės, idealiausias vaistas ar glaukomos gydymas tiesiogiai turėtų apsaugoti tinklainės ganglines ląsteles nuo žuvimo. Šiuo metu intensyviai ieškoma būdų, kaip koreguoti neurologinį, išeminį ir imunologinį ligos pagrindą. „Atradus, kaip sustabdyti tinklainės ganglinių ląstelių žūtį, atsivertų naujos glaukomų gydymo perspektyvos, paremtos tiesioginiu poveikiu ligą sukeliantiems veiksniams. Belieka tikėtis, kad šiuolaikinio mokslo ir technologijų pažanga įgyvendins šią idėją“, – tikisi doc. dr.I.Janulevičienė.
***
• Glaukoma yra padidėjusio akispūdžio liga. NETIESA
Akispūdis yra vienas pagrindinių glaukomų rizikos veiksnių, tačiau glaukoma gali išsivystyti ir esant normaliam akispūdžiui – tai vadinama normalaus akispūdžio glaukoma.
• Akispūdis svyruoja. TIESA
Akispūdis yra dinamiškas fiziologinis parametras, svyruojantis per parą. Gali būti, kad akispūdis pakyla, tačiau ne tada, kai pacientas lankosi poliklinikoje. Todėl labai svarbu įvertinti akispūdžio svyravimų kreivę per parą.
• Glaukominiai pakitimai vystosi dienos metu. NETIESA
Glaukoma nemiega. Daugeliui žmonių akispūdis pakyla naktį, apie 3–5 val. ryto. Tuomet labiausiai pažeidžiamas regos nervas, nes akispūdis aukštas, o sisteminis kraujo spaudimas naktį būna žemesnis, dėl to sutrinka regos nervo perfuzija.
• Kuo liga labiau progresavusi, tuo lengvesnė diagnostika. TIESA
Tačiau toli progresavusios glaukomos atveju atkurti prarasto regėjimo nebegalima, pagalba pavėluota.
• Glaukomos sukelto aklumo negalima išvengti. NETIESA
Jei kiekvienas žmogus bent kartą per metus pasitikrintų akis, glaukoma būtų diagnozuojama laiku ir laiku paskirtas gydymas. Nuo mūsų pačių aktyvumo priklauso, ar pasitikrinsime akių būklę, nuo mūsų sąmoningumo priklauso, ar laikysimės gydytojo nurodymų, gydydami glaukomą, ir galiausiai visa tai lems, išvengsime ar bent pristabdytume aklumo grėsmę ar prarasime regėjimą.
***
 

Akių perštėjimas gali būti glaukomos pradžia

Kas ketvirtas pacientas, besikreipiantis į akių ligų gydytoją, skundžiasi akių perštėjimu, akys lyg „smėlio pripiltos“, vargsta dirbant kompiuteriu, vakarais sunkios, skauda, net televizorių žiūrėti sunku. Tai – sausos akies sindromui būdingi požymiai. Tačiau gana dažnai būtent jie tampa glaukomos diagnostikos pradžia: po išsamaus akių būklės patikrinimo gali būti įtariama ar patvirtinama glaukomos diagnozė, skiriamas gydymas ir sudaromas tolesnio stebėjimo ir priežiūros planas. Ir kuo anksčiau skiriamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti aklumo.
***
 

Kaip nesusirgti?

Norint anksti ir laiku diagnozuoti glaukomą, labai svarbu tikrintis profilaktiškai. Vyresniems kaip 40 metų žmonėms apsilankyti pas oftalmologą ir pasimatuoti akispūdį, patikrinti regos nervą rekomenduojama kasmet.
***
Pasaulinė glaukomos diena minima nuo 2008-ųjų. Vienas iš šių dienų iniciatorių mūsų šalyje, nemokamų akių patikros akcijų organizatorių, daug nuveikęs ir nuolat kovojantis dėl sergančiųjų ir dar matančiųjų, yra Nacionalines glaukomos sąjungos pirmininkas dr. Vytautas Gurauskas.
Nacionalines glaukomos sąjunga įkurta 2005-aisiais ir visą tą laiką ji būrė sergančiuosius glaukoma, švietė visuomenę, bendradarbiavo su valdžios atstovais, siekiant medicinos priežiūros veiksmingumo.
***
 

Segant gyventi galima

Apie 80 proc. informacijos pasiekia per regėjimą. Mokslo įrodyta, kad, netekus regėjimo, ne tik blogesnė gyvenimo kokybė, bet ir trumpesnė gyvenimo trukmė. Be to, sergantiesiems glaukoma 3 kartus dažnesnės sunkios gretutinės širdies ir kraujagyslių, kepenų ligos, cukrinis diabetas, skrandžio opos. Glaukoma ne tik klastingai sunaikina regėjimą, bet ir pablogina bendrą organizmo būklę. „Tačiau sergant gyventi galima“, – atremia Pasvalio rajono glaukoma sergančiųjų bendrijos „Šviesa“ pirmininkė Stanislava Tamutienė.
Moteriai glaukoma diagnozuota prieš 20 m., kaip ir daugeliui, visiškai atsitiktinai. „Į medikus kreipiausi dėl kitų ligų – įtarė insultą. Tačiau, pamatavę akispūdį, atlikę kitus tyrimus, gydytojai jau nebenorėjo manęs išleisti į namus, pasiūlė gulti į ligoninę ir operuoti akį. Išgirdus diagnozę išsigandau, apėmė nerimas, nes nieko apie tą ligą nežinojau. Dabar, praėjus 20-čiai metų, galiu drąsiai teigti, kad prisitaikyti galima. Per tą laiką atliktos dvi operacijos, nuolat vartoju vaistus, tačiau svarbiausia – pavyko išsaugoti regėjimą, akinukus naudoju tik skaitydama, – pasakoja S.Tamutienė. – Norint, kad gydymas būtų sėkmingas, kad liga neprogresuotų, reikia pasistengti ir pačiam žmogui, ne tik medikams. Būtina rūpintis savimi – nekelti sunkiai, nedirbti pasilenkus, nekelti aukštai rankų ir t.t.“.
Padėti sergančiam glaukoma žmogui skirtos visuomeninės organizacijos – sergančiųjų glaukoma draugijos, bendrijos. Pasvalio bendrija „Šviesa“ vienija 140 sergančiųjų ir jų šeimos narių. Vienas pagrindinių jos tikslų – šviesti ir sergančiuosius, ir visuomenę. „Švietėjiška veikla pradedame nuo darželinukų, kuriems aiškiname, kaip svarbu tinkamai prižiūrėti akis. Apie akių sveikatą kalbame ir mokyklose, šiuos susitikinus organizuojame kartu su gydytojais. Sergantiesiems taip pat rengiame įvairius seminarus, paskaitas ir ne tik apie glaukomą, bet ir apie sveiką gyvenseną, mitybą, higieną ir t.t. Šiemet Glaukomos dienos proga pasikvietėme žinomą fitoterapeutą Juozą Vasiliauską, kuris kalbėjo apie vaistažolių gydomąsias galias“, – bendrijos veiklą pristato S.Tamutienė.