Kai vaikučio akytės žiūri viena į kitą

Mažylio akys – tai vienas didžiausių turtų, kurį jis gauna gimęs. Matydamas vaikas ne tik pažįsta savo tėvelius, bet ir susipažįsta su jį supančiu pasauliu. Tačiau kartais akyčių neaplenkia ligos. Viena iš didžiausią susirūpinimą mamoms keliančių ligų yra žvairumas.
 

Žvairumas – vienos akies nukrypimas nuo žiūrimo objekto: kai regėjimą reikia sukoncentruoti į vieną objektą, pavyzdžiui, į padėtą obuolį, žvairuojant viena akis žiūri tiesiai į jį, o kita – kažkur į šoną. Žvairuoja 3–4 proc. vaikų. Neišnešioti ir neurologinių problemų turintys vaikai žvairuoja dažniau. Pavyzdžiui, net kas antras sergantis cerebriniu paralyžiumi vaikas žvairuoja.
Iki 2 mėnesių kūdikio žvairumas laikomas normaliu, nes akių judesiai dar nekoordinuoti, mažylis toliaregis. Nuo 5 mėnesių susiformuoja matymas abiem akimis. Apie 60–80 proc. atvejų žvairumas dažniausiai išsivysto ikimokykliniame 2,5–3 metų amžiuje, tačiau gali būti ir įgimtas ar atsirasti vėliau.
 

Priežastys, dėl kurių gali atsirasti žvairumas


• Paveldimumas.
• Toliaregystė, bet žvairuoja toli gražu ne visi toliaregiai vaikai.
• Neteisingas raumenų ar jų raiščių prisitvirtinimas. Gali net visai nebūti raumens, arba jis gali būti dvigubas.
• Akį judinančių raumenų paralyžius.
• Aklumas viena akimi ar labai silpnas regėjimas dėl ligos (pvz., kataraktos, tinklainės ar gyslainės ligų, auglių ar įgimtų pakitimų). Toks žvairumas visada yra vienos pusės.
• Netaisyklinga raumenų inervacija. Nervas gali įaugti ne į tą raumenį.
• Nervų ar įgimtos ligos (cerebrinis paralyžius, hidrocefalija, Dauno sindromas, akis judinančių raumenų paralyžius).
 

Koks gali būti žvairumas?


Įgimtas
Įgimto žvairumo priežastys dar nėra tiksliai žinomos. Jis pasimato iki 6 mėnesių amžiaus. Galima įtarti, kai mažylio akytės stipriai krypsta į nosies pusę, žiūri kiekviena sau, o ne tiesiai. Gali atrodyti, kad kūdikis nepasuka akies į išorę lyg ji būtų paralyžiuota. Nustatant žvairumą į mažylį žiūrima iš priekio, o jo galvytė turi būti laikoma tiesiai.
Sveiki mažyliai gali žvairuoti iki trijų mėnesių, o paskui regėjimas sunormalėja. Kai pradeda žvairuoti tik po trijų mėnesių – tai jau liga, ir būtina parodyti vaikų akių gydytojui, kad pasižiūrėtų mažylio akių judesius, nustatytų žvairumo, jei jis yra, kampą. Vėliau gali reikėt išplėsti vyzdžius. Dėl to gali tekti vaikučiui sulašinti specialių lašelių, kad gydytojas galėtų ištirti akių dugną.
Labai svarbu žvairumą atskirti nuo pseudožvairumo. Kartais gali atrodyti, kad vaikas žvairuoja, o gydytojai sako, kad ne. Tai priklauso nuo veiduko anatominės sandaros: platesnio ar siauresnio nei įprasta tarpuakio, trečio voko, nudribusio vieno akies voko ar giliau įkritusios akies.
Įgytas
Juo dažniausiai suserga vaikai nuo 2 iki 4 metų. Šio amžiaus vaikai pradeda daugiau domėtis knygutėmis, piešti, o taip dirbant iš arti, reikia daugiau įtempti akių raumenis. Gali žvairuoti viena kuri nors akis arba abi pakaitomis. Žvairuojant viena akis žiūri tiesiai, o kita – nukrypusi. Dažniausiai akis nukrypsta į nosies pusę (konvergentinis žvairumas), į smilkinį (divergentinis žvairumas), rečiau – neproporcingai aukštyn arba žemyn. Bet, žvairuojant vienai akutei, blogėja regėjimas ja, nes žvairuojanti akis pradeda tinginiauti, o smegenų centrai, negaudami signalo iš žvairuojančios akies, priima tik vienos akies vaizdą, ir nukrypusi akis greitai visam laikui tampa silpnaregė.
Taip pat žvairumas gali būti vidinis – kai akys susieina ties nosimi, išorinis – kai jos išsiskiria į šalis, vertikalus – kai viena akis nukrypsta į viršų ar į apačią, vienpusis – kai tik viena akis žiūri netaisyklingai, pakaitinis – kai akys pakaitomis nukrypsta nuo regos ašies, ir paralyžinis – kai riboti akies judesiai pažeisto raumens link.
 

Negalavimai, varginantys žvairuojančius vaikučius


Žvairuojantieji vaikučiai skundžiasi greitu akių nuovargiu, galvos svaigimu, vaizdo dvejinimusi. Vaikai dažniausiai blogiau mato ar išvis nemato viena akimi. Esant paralyžiniam žvairumui, vaikutis laiko pasukęs galvą į pažeisto raumens pusę, norėdamas išvengti dvejinimosi, gali būti platus vyzdys, nejudri akis, nusileidęs vokas.
 

Kaip gydytojas įvertina vaikų žvairumą?


Atvykus į oftalmologo kabinetą, pirmiausiai gydytojas apklaus tėvelius, kada vaikas pradėjo žvairuoti, gal jo žvairavimą nulėmė kokie nors veiksniai (liga, išgąstis, trauma), ar akytės nukrypsta daugiau antroje dienos pusėje, ar kas šeimoje žvairuoja ir pan. Toliau gydytojas įvertins regos aštrumą (rodydamas paveikslėlius), akių judesius, o kartais sulašins medikamentų, kurie praplėstų akių vyzdžius, kad gydytojas galėtų apžiūrėti akių dugną.
 

Gydymas


Žvairumo gydymo efektyvumas labai priklauso nuo ankstyvos diagnozavimo ir gydymo. Anksti pradėjus gydyti, galima ne tik atstatyti kosmetiką, bet ir akių funkcijas, kurios labai svarbios gyvenime mokantis, pasirenkant profesiją, dirbant.
Vaikų žvairumas pradedamas gydyti iš karto jį nustačius. Kuo anksčiau ši liga nustatoma ir suteikiama reikalinga pagalba, tuo didesnė tikimybė pasveikti. Sveikstama ilgai, dažnai nuo kūdikystės iki paauglystės. Dažniausiai žvairumą lemia didelio laipsnio trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas. Tuomet reikia nuolat nešioti akinukus.
Kartais vaikams sunku priprasti prie akinių. Čia svarbus vaidmuo tenka tėvams. Tėvai turi įsisąmoninti: gydant žvairumą, pirmas vaistas – akiniai. Okulistas paskiria tinkamus akinukus, gydomųjų pratimų kompleksą, švitinimą įvairiais aparatais. Jų tikslas ne tik priversti akių raumenis dirbti taisyklingai, bet ir pagerinti regėjimą. Akinukus vaikai gali pradėti nešioti ir nuo 6 mėnesių. Kūdikiams gaminami specialūs rėmeliai iš minkštos plastmasės, o kojelės sujungtos guma. Su tokiais akiniais kūdikis gali gulėti, vartytis.
Kartais geriau matanti mažylio akis uždengiama, kad žvairuojanti akytė po truputį stiprėtų ir pradėtų žiūrėti taisyklingai. Padedant akių gydytojui, būtina mažylį išmokyti kontroliuoti akių padėtį. Pirmiausia reikia uždengti akį – jeigu žvairuoja viena akis, reikia dengti sveikąją, jei pakaitomis – abidvi pakaitomis. Dengti reikia po kelias valandas kasdien. Tai gali trukti ir kelis mėnesius, ir metus. Gydyti reikia nuolat, nes, nenešiojant akinukų nors dvi savaites, visas darbas gali nueiti veltui.
Jei neužtenka akinių, gydoma chirurginiu būdu – operuojami akį judinantys raumenys. Jie pailginami arba sutrumpinami. Kartais prireikia kelių operacijų.
Įgimtą kūdikių žvairumą reikia operuoti kuo anksčiau, geriausia – iki dvejų metų. Operacijos tikslas – ištiesinti akis taip, kad susiformuotų abiejų akių regėjimas. Nesuskubus to padaryti laiku, vyresnio amžiaus mažylio akys gali vėl nukrypti (dažniau į išorę) ir reikės pakartotinai operuoti.
Žvairumo profilaktikai labai svarbu reguliariai tikrinti vaikų akis. Ikimokyklinio amžiaus vaikams akis būtina patikrinti tris kartus (6 mėnesių, 3 metų ir prieš mokyklą). Laiku pradėjus gydyti, galima tikėtis greitesnio rezultato.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai