Tylus regėjimo vagis – glaukoma

Kovo mėnesį visame pasaulyje minima Pasaulinė glaukomos diena. Šiais metais šiai ligai minėti bei supažindinti visuomenę su ligos profilaktika, diagnostika ir gydymu skiriamas ypatingas dėmesys. Kaip minima ši diena pasaulyje? Apie glaukomą, šios ligos simptomus, diagnostiką, profilaktiką ir gydymą kalbame su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, Akių ligų centro gydytoju oftalmologu Sauliumi Galgausku.
 

Kada pradėta minėti Pasaulinė glaukomos diena?
Pasaulio Glaukomos asociacija kartu su Pasaulio glaukoma sergančiųjų asociacija jau treti metai skelbia pasaulyje Pasaulinę glaukomos dieną. Pasaulinė glaukomos diena pirmą kartą paminėta 2008 metų kovo 6 dieną, 2009 metais paminėta kovo 12 dieną, o šiais metais skelbiama Pasaulinė glaukomos savaitė kovo mėnesio 6–13 dienomis šių asociacijų bendra iniciatyva (nes kai kuriose šalyse kovo 12 diena sutampa su valstybinėmis šventėmis). Išskirtinis dėmesys skiriamas informuoti visuomenę apie šią ligą bei pateikti statistinius duomenis, kurie rodo, kad sergančiųjų ir apankančiųjų kasmet daugėja.
Kaip ši diena minima pasaulyje ir Lietuvoje?
Pasaulyje įvairiai minima ši diena: kai kuriose šalyse veikia atvirų klinikų (angl. open clinic) principas, t.y. tam tikromis valandomis žmogus gali atvykti į akių kliniką nemokamai pasitikrinti, ar neserga glaukoma. Taip pat skaitomos paskaitos ligoniams, organizuojamos spaudos konferencijos, diskusijos, įvairūs renginiai. Ta proga kai kurios šalys yra net išleidusios pašto ženklą, atvirukus ar vokus. Pasaulinės glaukomos dienai specialiai sukurta interneto svetainė (www.wgday.net). Daugelyje šalių yra dalijami šiai dienai skirti plakatai, lankstinukai, balionai, maišeliai. Antikva (Bahamų sala) kasmet organizuoja maratoną, kur dalyvauja tos šalies vadovas. Pernai nemokamo akių patikrinimo akcija buvo organizuojama Niujorke.
Vienas iš pagrindinių Lietuvos glaukomos draugijos tikslų yra formuoti visuomenės nuomonę apie šią ligą. Pasaulinės glaukomos dienai paminėti Lietuvoje skiriamas taip pat ypatingas dėmesys. Išleidžiamas pacientams skirtas laikraštis „Rega“, lankstinukai, organizuojama spaudos konferencija, visas dėmesys skiriamas supažindinti visuomenę apie ligos profilaktiką, diagnostiką ir gydymą.
Glaukoma: kokia tai liga?
Glaukoma – tai ligų grupė, kuriai būdingas regėjimo nervo pažeidimas. Vienas iš pagrindinių ligos rizikos veiksnių – padidėjęs akispūdis, tačiau glaukoma gali išsivystyti ir esant normaliam akispūdžiui, diagnozuojama normalaus akispūdžio glaukoma. Labai svarbu įvertinti akispūdžio svyravimų kreivę paros laikotarpiu.
Ligos eigai ir progresavimui taip pat didelę reikšmę turi kraujagysliniai rizikos veiksniai. Lėtinė glaukomos forma, kuria dažniausiai ir sergama, praktiškai neturi jokių simptomų, todėl šią ligą galima diagnozuoti tik profilaktiškai tikrinat akis (matuojant akispūdį, įvertinant akiplotį bei apžiūrint akių dugną, įvertinant regos nervo būklę). Glaukoma neturi vieno diagnostinio kriterijaus, tai kelių simptomų derinys. Susirgę glaukoma, sergantieji ilgą laiką net nežino, kad serga, nes pradinių stadijų ši liga dažniausiai nesukelia jokių negalavimų. Akių gydytojas, profilaktiškai tikrinantis pacientui akis, atkreipia dėmesį į pradinius glaukomai būdingus pakitimus ir siunčia pas specialistą.
Kuo svarbi ankstyva šios ligos diagnostika ir gydymas?
Glaukoma gali būti paveldima, todėl ja gali sirgti kūdikiai ir vaikai. Yra apie 40 ligos formų, o ligos eiga kintama – gali būti kompensuota, stabili eiga, nekompensuota, progresuojanti. Kadangi šia liga vis dėlto dažniau serga vyresni žmonės, tai visiems vyresniems nei 40 metų privaloma kasmet apsilankyti pas akių gydytoją ir pasitikrinti akis. Ankstyvos profilaktinės priemonės – tai akių gydytojo konsultacijos, kurių metu įtariama ar patvirtinama glaukomos diagnozė, skiriamas ankstyvas gydymas, sudaromas tolesnio sekimo ir priežiūros planas. Kuo ankstyvesnėje ligos stadijoje skiriamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti aklumo. Šių dienų medicina gali gana daug – diagnozuoti, gydyti ir sustabdyti glaukomos progresavimą. Deja, gydymas trunka visa gyvenimą, nes liga nėra išgydoma. Glaukomos atveju aklumas yra nebeatstatomas, nes žūsta regos nervas. Pasaulyje įdiegtos modernios glaukomos diagnostikos technologijos, vertinančios nervinio audinio storį, regos nervo defektus, leidžia gana anksti nustatyti glaukomą. Kauno medicinos universiteto Akių ligų klinikoje turime modernią bazę ankstyvai glaukomos diagnostikai, tad glaukomos diagnostinės technologijos atitinka pasaulinius standartus. Jei kiekvienas žmogus bent kartą per metus pasitikrintų akis, didelė tikimybė, kad glaukoma būtų diagnozuojama laiku ir skiriamas veiksmingas gydymas.
Kaip gydoma ši liga?
Šios ligos gydymo tikslas – išlaikyti paciento regėjimo funkcijas ir taip užtikrinti jo gyvenimo kokybę. Pagrindinis šiuo metu naudojamas gydymo būdas, apsaugantis nervines ląsteles nuo žuvimo, yra akispūdžio mažinimas ir visų žinomų rizikos veiksnių koregavimas. Žmogui senstant, keičiasi ir akis, o kartu keičiasi ir glaukoma bei jos gydymo taktika. Pradėjus gydyti akių lašais, būtina įvertinti jų efektyvumą, nustatyti progresavimo riziką. Pasitaiko, kad akių lašų poveikis ilgainiui sumažėja, todėl būtina nuolat pasikonsultuoti su akių gydytoju. Chirurginis glaukomos gydymas taikomas, kai gydymas lašais neefektyvus ir nepavyksta sustabdyti glaukomos progresavimo. Operacijos metu sudaromos sąlygos akies skysčiui filtruotis iš akies vidaus į išorę. Chirurginiu būdu sumažinus akispūdį, ligos eiga stabilizuojasi, tačiau prarastas regėjimas negrįžta.
Ar daug žmonių serga šia liga?
Statistikos duomenimis, pasaulyje sergančiųjų glaukoma yra apie 60–65 mln., iš jų apie 6 mln. yra apakę. Manoma, kad 2020 metais pasaulyje sergančiųjų glaukoma bus net 80 mln., o apakusiųjų skaičius gali padidėti iki 11,2 mln. Šie statistiniai duomenys verčia susimąstyti.
Nors tikslių duomenų nėra, manoma, kad Lietuvoje sergančiųjų glaukoma yra apie 32 tūkst.
Dažniau serga vyresni asmenys, vyresni nei 40 metų amžiaus, tačiau sirgti glaukoma gali ir vaikai. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 10 tūkst. naujų glaukomos atvejų suaugusiesiems ir apie 300 – vaikams iki 18 metų.
Lytis ligai įtakos neturi, vienodai serga tiek vyrai, tiek moterys. Pažymėtina, kad dauguma sergančiųjų net išsivysčiusiose pasaulio šalyse nežino, kad serga, nors Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad glaukoma – antroji pagrindinė aklumo priežastis. Į gydytojus kreipiasi tik 40–60 proc. visų sergančiųjų.
Statistikos duomenimis, afrikiečių kilmės amerikiečiai glaukoma serga 6–8 kartus dažniau nei baltaodžiai.
Pasaulinės glaukomos dienos paminėjimo tikslas – kad žmogus žinotų, jog glaukoma yra tyli liga, dažnai dar vadinama regėjimo vagimi. Taip pat informuoti apie ligą, pasidalinti ligos istorijomis, nes dauguma žmonių pasaulyje pasisako, kad yra girdėję apie glaukomą, tačiau apibūdinti šios ligos nesugeba arba nesieja jos su aklumu. Nors tuo pat metu įvairių apklausų metu žmonės visame pasaulyje aklumą įvardija kaip vieną iš didžiausių baimių.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai

Mūsų draugai