Lazerinė refrakcinė chirurgija gali padėti trumparegiams

Tęsiame straipsnių seriją apie trumparegystę. Viena iš trumparegystės korekcijos galimybių yra lazerinės refrakcinės operacijos. Vakarų šalyse refrakcinės operacijos lazeriu atliekamos jau nuo 1987 m. Šių operacijų pagrindinis principas – pakeisti (sumažinti) ragenos laužiamąją galią tiek, kad pacientas gerai matytų į tolį be akinių. Šiame straipsnyje aptariama, kada galima atlikti tokias operacijas, kokių rezultatų tikėtis, kokios pasitaiko komplikacijos ir kiti svarbūs klausimai.
 

Trumparegystė – refrakcijos yda, kai akies ašies ilgis neatitinka akies optinės sistemos laužiamosios galios ir spinduliai, patekę į akį, susikerta prieš tinklainę. Trumparegystę galima pataisyti (koreguoti) uždedant abipus įgaubtus (minusinius) stiklus. Taip pat galima parinkti reikiamo stiprumo kontaktinius lęšius, kurie dedami tiesiai ant ragenos. Atliekamos ir refrakcinės mikrochirurginės operacijos, kurių tikslas – koreguoti trumparegystę, kad nereikėtų nešioti akinių, kad regėjimas būtų kuo geresnis.
Plačiausiai pasaulyje paplitusios refrakcinės operacijos lazeriu. Tai operacijos, kurių metu eksimeriniu lazeriu atliekama fotorefrakcinė keratektomija (pašalinamas ragenos sluoksnis).
 

Ragenos laužiamoji galia ir kaip galima ją pakeisti


Ragena – tai akies paviršinis sluoksnis, esantis akies obuolio priekinėje dalyje. Ji skaidri, be kraujagyslių, gerai praleidžia matomos šviesos spindulius į akies vidų - tinklainę. Ragena daugiausia iš visų akies struktūrų laužia spindulius: ragenos laužiamoji galia gali svyruoti nuo 37 iki 49 dioptrijų; vidutiniškai - 43 dioptrijos.
Mintis keisti ragenos laužiamąją galią ir taip koreguoti trumparegystę kilo jau seniai. Labiausiai paplito radialinės keratotomijos (išvertus iš lotynų kalbos– spindulinės ragenos įpjovos). Šios operacijos, kurias labai propagavo S. Fiodorovas, buvo plačiai atliekamos Rusijoje. Radialinės keratotomijos operacijos metu ragenoje daromos dalinės spindulių formos įpjovos, paliekant centrinę dalį nepaliestą (1 pav.). Ragena randėdama suplokštėja, ir taip sumažėja jos laužiamoji galia dioptrijomis. Akinius nešioję žmonės gali gerai matyti be akinių. Atsiradus eksimeriniams lazeriams, pirmiausia pradėta juos naudoti radialinėms keratotomijoms (tokiu pačiu principu du trečdalius storio ragenos įpjaunama lazerio spinduliu). Vėliau pastebėta, kad pašalinus dalį ragenos stromos sluoksnių pagerėja regėjimas, nes keičiasi ragenos laužiamoji galia. Tokiu būdu buvo sukurta fotorefrakcinės keratektomijos (ragenos sluoksnių pašalinimo) lazerinis metodas.
Šviesa arba fotonai gali veikti rageną trejopai:
1)ragenos audiniai sugeria (absorbuoja) fotonus;
2)ragenos audiniai atspindi fotonus;
3)ragenos audiniai laužia šviesos spindulius, t.y. spinduliai neveikia ragenos sluoksnių, o praeina į gilesnes akies struktūras, pasiekia tinklainę. Taip elgiasi matomo bangos ilgio šviesa.
Ragenos refrakcinių lazerinių operacijų metu galima naudoti tik tuos lazerinius šaltinius, kurių spindulius sugeria ragena ir jie negali pasiekti gilesnių akies sluoksnių. Spinduliai labai trumpi <300 nm ir labai ilgi >1300 nm (ultravioletiniai ir infraraudonieji), nepraeina pro rageną, t.y. sugeriami ragenos sluoksnių. Todėl refrakcinėje chirurgijoje galima naudoti tik ultravioletinius arba infraraudonuosius lazerinius šaltinius.
Ultravioletinius spindulius skleidžia eksimeriniai lazeriai (193-308 nm), o infraraudonuosius – erbium Yag (2940 nm), holmium Yag (2060 nm) lazeriai.
 

Eksimeriniai lazeriai – šaltai veikiantys lazeriai


Eksimeriniai lazeriai spinduliuoja ultravioletinius spindulius, kurie ragenos audiniuose sukelia fotodekompoziciją (pakeičia struktūrą) arba fotoabliaciją (audinių pašalinimą, 2,3 pav.). Ultravioletinių spindulių fotonai (193 nm) dėl savo energijos nutraukia ryšius tarp molekulių, audiniai pašalinami. Temperatūra audiniuose nepakyla. Pašalinus dalį ragenos sluoksnių, pasikeičia ragenos laužiamoji galia. Kompiuterine sistema, kuri sujungta su šiuolaikiniais eksimeriniais lazeriais, tiksliai nustatoma, kiek reikia pašalinti ragenos sluoksnių, kad gautume norimą refrakciją.
Ragenos stromos sluoksniai pašalinami per keturis trumpus seansus, kurių metu vis daugiau atsidaro lazerio šviesos diafragma ir daugiausia suploninami ragenos centriniai sluoksniai (4 pav.).
 

Kada galima ir kada nerekomenduojama daryti lazerinių refrakcinių operacijų


Lazerinės refrakcinės operacijos dažniausiai atliekamos dėl kosmetinių priežasčių (nenorima nešioti akinių), kai kurių profesijų atstovams (aktoriams, diktoriams), jeigu trumparegė tik viena akis arba yra astigmatizmas (nevienodai laužiami spinduliai ragenoje).
Lazeriu galima panaikinti 1.0 - 12.0 dioptrijų trumparegystės ir 5.0 dioptrijas astigmatizmo.
NEGALIMA
• gydyti lazeriu, kai ragena yra išsigaubusi – keratokonusas (šios ligos metu progresuoja ragenos sluoksnių išsigaubimas, plonėja ragena, susidaro jos drumstys). Visi ligoniai yra patikrinami, išmatuojamas ragenos storis;
• atlikti lazerinių operacijų, kai progresuoja trumparegystė;
• gydyti, kai akys dar auga (vaikams, paaugliams);
• atlikti refrakcinių operacijų akyse, kurios buvo operuotos dėl kai kurių kitų akių ligų;
• operuoti nėščių moterų.
 

Galimos reakcijos ir rezultatai


Kaip ir kiekvienos operacijos, taip ir lazerinių refrakcinių operacijų metu pasitaiko komplikacijų. Gali būti hiperkorekcija (per daug sumažėja ragenos laužiamoji galia, išsivysto žemažiūrystė) ar hipokorekcija (nepakankamai suplonėjusi ragena, likusi trumparegystė), ragena suplonėjusi ne centrinėje dalyje. Nakties metu matoma, aureolė apie šviečiančius objektus. Gali susidaryti ragenos randų ar vystytis uždegimai, gali padidėti ragenos jautrumas.
Filips akių instituto (JAV) duomenimis, po lazerinių refrakcinių operacijų regėjimo aštrumas 1.0 (100 proc.) būna 70 proc. pacientų, 0.5 ir daugiau – 98 proc. pacientų. Operacijos rezultatais lieka patenkinti 96–98 proc. pacientų.
 

Ko negali lazerinė refrakcinė chirurgija


Reikia suprasti, kad lazerinės refrakcinės chirurginės operacijos – tai tik vienas korekcijos metodų. Po šių lazerinių operacijų pagerės regėjimas į tolį, nereikės nešioti akinių trumparegiams. Tačiau pakeičiama tik ragenos laužiamoji galia, bet akies struktūrų, stiklakūnio, tinklainės pakitimai išlieka tie patys. Trumparegystė nepanaikinama, tik pagerėja regėjimas į tolį. Jeigu akinių ar kontaktinių lęšių galima nebenešioti arba pakeisti naujais, tai operacijos lazeriu atliekamos visam gyvenimui. Akinių į tolį nešioti nereikia, tačiau, jei pacientas vyresnis nei 40 metų, reikės akinių skaitymui.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai